2018m 108psl. 2/5

Maža knygutė. Nors sakoma, jog galima perskaityti per kelias valandas, bet aš skaičiau turbūt kokias geras kelias dienas. Niekaip nesugebėjau įveikti vienu prisėdimu. Gal dėl to, kad ji manęs neįtikino 🙂 Bet pirma apie autorių. Kas toks tas Leo Babauta?

Leo Babauta

Gimė 1973 balandžio 30d.

Tinklaraštininkas, rašytojas ir žurnalistas. Rašo tinklaraštį “zen habits”, kuriame skatina savo sekėjus ieškoti gyvenime paprastumo, o ne koncentruotis į produktyvumą. Yra išleidęs keleta knygų.

Ar žinai, kodėl sunku būti laimingu?

Kai pavadinime užduodamas toks klausimas, automatiškai tikiesi, jog į jį ne tik bus atsakyta, bet ir bus pagrįsta, kodėl būtent sunku tokiu būti. Gal kitiems tokio pagrindimo nereikia (nes kaip ir taip savaime aišku 🙂 ), bet man reikia, nes aš iš prigimties esu laimingas žmogus (bent jau save tokia laikau) 🙂 .

Tad manęs neįtikino. Neįtikino ne tik, kad sunku būti laimingu, bet ir pati knygutė manęs tiesiog neįtikino. Kai skaitai tokios mažos apimties kūrinį, tai yra tik du atsakymai: Arba užkabins kažką viduje, jog patikėsi, arba ne. Tai manęs “neužkabino”. Deja.

Skaitydama pasijaučiau kaip per psichologijos paskaitas. Kai dėstytoja turi išdėstyti savo dalyką ir tą daro, visiškai neatsižvelgdama į tai ar ji sudomino klausytojus ar ne. Tiesiog pateikia informaciją (kažkokią), o jei ko nesupratai ar norėtum pasitikslinti, tai “pasigooglinsi” ir pats susirasi dominančius atsakymus.

… atpažinkite savo negatyvias mintis arba racionalizacijas apie nenorą veikti ir nekreipkite į jas dėmesio.

Racionalizacijas? Rimtai? O kažkaip žmoniškai parašyti neišėjo?

Beje rašymo stilius nežavi taip pat (ar čia vertėjo neapsižiūrėta?).

Jei vietoje viso šito sugebėtumėte atrasti pasitenkinimą savo viduje ir jums nereikėtų išorinių laimės šaltinių, turėtumėte patikimą laimės šaltinį. Aš atradau, kad tai kur kas geresnis šaltinis.

Buvo vietų, kurių iš vis nesupratau. Pavyzdžiui:

Jūs galite priimti savo kūną tokį, koks jis yra dabar ir tuo pačiu jausti norą su džiaugsmu užsiimti sveikais dalykais jaučiant sau užuojautą.

Užuojautą? Kokią dar užuojautą. Apie tai nebuvo kalbėta. O ir šiaip man logiškai niekaip nesusiriša “su džiaugsmu jausti sau užuojautą”. Tik toks neapleidžiantis jausmas, kad gal vertėjas nelabai gilinosi į tai ką autorius norėjo pasakyti…

Apibendrinant. Mėgstu aš saviugdos knygas, esu perskaičius jų begales. Bet ši deja labai nuvylė. Tiesa buvo ir gerų minčių, tad už jas ir skiriu vertinimą 2. 🙂