Kai sakau gimė “Knygų Gurmanė”, žinoma turiu mintyje tinklaraštį, ne save 🙂 Nors tai beveik vienas ir tas pats. Ši mano kelionė prasidėjo labai labai senai… Turbūt kaip ir daugumos – kažkada vaikystėje. Nepamenu tiksliai to momento, nepamenu ir kokios buvo mano pirmosios knygos (o kaip gaila! Dabar mielai jas pavartyčiau). Bet tai kad buvau pamišusi dėl knygų, man kasdien primena ant nosies kabantys akiniai. Tikrai taip! Jie atsirado mano gyvenime būtent dėka knygų ir naktinių skaitymų. Buvo toks laikotarpis vaikystėje kai į biblioteką žingsniuodavau beveik kasdien, skaitydavau naktimis (tėvai to iki šiol nežino) ir svajojau užaugusi dirbti bibliotekoje, kad galėčiau perskaityti visas ten esančias knygas.
Žinoma, tai tik ir liko vaikiški pasvaičiojimai, o laikui bėgant ir knygų skaitymą užgožė kitokios veiklos – mokslai, studijos, aktyvus laisvalaikis. Vėliau, prasidėjus darbams, knygoms iš vis teko tik gulėti lentynose ir laukti geresnių laikų.
Kartas nuo karto vis pagalvodavau, kad jau laikas jas prisiminti. Kartais net pradėdavau kokia skaityti. Bet ir vėl kažkas nutikdavo ir rinkdavausi kitą veiklą, o knygas palikdavau nuošalyje. Tiesa, nors aš jų ir neskaitydavau, bet nuolat jomis domėjausi ir vis įsigydavau į savo asmeninę biblioteką. Ir tik visai neseniai, grįžusi pasisvečiuoti pas tėvus (gyvenu kitoje šalyje), peržiūrinėdama senus mokyklinius sąsiuvinius (taip taip, vis dar juos turiu, kaip ir pažymių knygeles 🙂 ) radau pustorį sąsiuvinį su perskaitytų knygų aprašymais! Apėmė nerealus jausmas prisiminus kaip mėgau skaityti, kaip norėjau perskaityti kuo daugiau. Tą akimirką gimė Knygų Gurmanė. Tarp senų sąsiuvinių, tarp prisiminimų ir vaikystės namų sienų.
Jei dar ir turėjau kokių abejonių, tai jos kaip mat išgaravo, kai grįžusi namo suskaičiavau, jog savo asmeninėje namų bibliotekoje turiu per 70 neperskaitytų knygų! 😀 Tuomet tik pagalvojau, kad skubiai reikia taisyti situaciją! Ir štai Knygų Gurmanė – bandanti atsigriebti už prabėgusi laiką.
Knygų Gurmanė 