Leidykla Sofoklis 2016m Vilnius 318psl 3,5/5
Tai jau antroji mano perskaityta A. B. Yehoshua knyga. Ir turiu pripažinti man jo rašymo stilius patinka! Skaičiau ir mėgavausi nuostabiai parašytu kūriniu!
O ši istorija išties keista. Per teroristinį išpuolį mirtinai sužeidžiama keturiasdešimties metų moteris, kuri prie savęs neturi jokio asmens dokumento, tik vienos didelės įmonės algalapį. Tačiau niekas moters nepasigenda ir vietinė spauda apkaltina darbdavius “stulbinančiu abejingumu”. Norėdami įrodyti, jog tai klaida ir savo darbuotojais įmonė rūpinasi, žmogiškųjų išteklių vadovui pavedama viską išsiaiškinti. O šis ne tik kad išsiaiškina, bet dar ir nukeliauja nemažą atstumą nuo Jeruzalės iki žuvusiosios gimtųjų namų. Bet ar ten istorija ir baigiasi? Šitai paliksiu išsiaiškinti jums patiems 😉
Paminėjau, jog istorija keista. Kuo? Skaičiau ir niekaip nesupratau ką rašytojas nori ja pasakyti. Visas veiksmas sukasi apie mirusią moterį, bet sudaromas toks įspūdis, kad būtent JI yra pagrindinė veikėja. Jos vienintelės minimas vardas ir pavardė, tarsi akcentuojant, jog ji čia svarbiausia. Visi kiti personažai vadinami pagal jų užimamas pareigas, nesivarginant minėti vardų, o jau net nekalbu apie pavardes. Taip pat susidaro įspūdis, jog nors ir eina kalba apie tą moterį, bet iš tiesų kiekvienas tiesiog braidžioja po savo emocijų, sąžinės ir gyvenimų nuolaužas. Kiekvienas prisidengdamas JA atskleidžia kas slypi jų sielose – kas sąžinės graužatį, kas prarastos meilės paieškas, o kas beviltišką norą įrodyti sau ir pasauliui, jog yra verti to ką turi.
Autorius akivaizdžiai mėgsta skaitytojus pamaloninti netradiciniu pasakojimo stiliumi. Ši istorija turi pagrindinį veiksmo vingį su jame nuolat dalyvaujančiais herojais. Bet į pasakojimą vis įsiterpia kitų (visai nesvarbių pasakojimui) veikėjų monologai būtent apie tuos pagrindinius didžiausią reikšmę turinčius žmones. Kuriama iliuzija, jog dalyvauji ne tik pasakojime, bet ir stebi jį iš šalies.
Apibendrinant pasakysiu, jog nors istorija truputėlį gluminanti, bet tai nemenkina skaitymo malonumo. Nors ir teko pasukti galvą, ką autorius paslėpė po žodžiais, bet užtat tie žodžiai suguldyti taip puikiai, kad neabejotinai autorius stojasi į mano mėgstamųjų eilę!