Ramunė Murauskienė – (Ne) tobulos mamos užrašai

Alma littera 2017m. Vilnius 367psl. ⭐5/5

Šį kart apie knygą labai subjektyviai. Autorės atvirumas matyt užkrečiamas ir į tai kas parašyta objektyviai pasižiūrėti neišeina.

Tikiu, kad su vaikais galima gyventi darniai.

Aš už žindymą pagal vaiko poreikį.

Aš už miegojimą su mažais vaikais kartu.

Aš už vaiko gerbimą.

Aš už besąlygišką meilę vaikams.

Aš už dažną meilės rodymą vaikams, nes… meilė augina sparnus…

Aš prieš vaiko vadinimą ožiu.

Aš prieš visokias “ožialiges” ir jų gydymą.

Aš prieš bausmes.

Tai tarsi rodyklė apie tai, apie ką knygoje kalbama. Žinoma, tai tik keletas minčių ir idėjų, bet vaizdą maždaug galime susidėlioti. Tie kuriems šie teiginiai artimi, drąsiai gali imti ir mėgautis knyga. Tiems, kurie nesutinka su šiais teiginiais – PRIVALOMA prisiversti ir perskaityti šią knygą (jei ne dėl savęs, tai bent dėl savo vaikų)! Nesakau, kad pakeisite požiūrį, bet, o gal…?

Knyga pavergė mane nuo pat pirmųjų puslapių – tas autorės atvirumas ir drąsa kalbėti apie tai kas nėra gražu ir patogu, apie tai kas manau daugumai yra neįprasta ar net nemalonu, apie tai apie ką ne retas galbūt pagalvoja, bet tikrai nedrįsta pasakyti.

Autorės ryžtas ir tikėjimas motyvuoja kurti savo vaikams laimingą vaikystę, nepaisant to kokią patirtį kiekvienas turime su savąja. Mano asmeninė patirtis nėra bloga, tad su autorės išgyvenimais susitapatinti sunku, bet ir aš turiu tam tikrų “randų”, kurie iki šiol mane persekioja. Tad jos optimizmas labai įkvepia.

Autorė nuolat pabrėžia, kad vaikai gimsta geri ir, kad mes suaugę juos sugadiname savo manipuliacijomis, melu ir visu kitu “geriu”.

Savo baimes bandome įkišti nuostabiai sielai ir, pasinaudodami savo, kaip vyresniųjų galia, dusiname vaiką.

Autorė nuolat kartoja tą patį ir tą patį, tarsi norėdama įkalti į galvas, kas yra svarbu ir į ką reikia kreipti didžiausią savo dėmesį. Ne tiek daug pateikia sprendimų, kiek užduoda klausimus verčiančius patiems analizuoti savo situaciją ir patiems rasti atsakymus.

Labai patiko, jog paliečiamos įvairios aktualios temos, tokios kaip skyrybos, vienišų mamų klausimas, darželiai ir mokyklų problemos. Autorė savo pavyzdžiu skatina tėvus imtis atsakomybės ir kovoti dėl savo vaikų tinkamo išsilavinimo bei būdų jam gauti.

Knyga man labai patiko, nes autorės mintys man labai artimos. Sutinku su viskuo šimtu procentų, pradedant nuo to, kad tikiu, jog vaikai iš prigimties yra geri ir baigiant tuo, jog nenoriu savo dukters “dresiruoti” būti ale išauklėta ir paklusnia. Noriu, kad ji būtų laisvos sielos kurti, gyventi ir mylėti! O jau gerų manierų tegu mokosi iš mano pavyzdžio, o ne todėl, kad aš taip liepiau. 🌿🖤

Vienintelis minusas, kuris man nedavė ramynės skaitant tai gal šiek tiek per daug buvo kišama tikėjimo reikšmė. Suprantu, jog tai autorės gyvenimo kertinis akmuo ir be jo ji negali, bet manau tai gali kišti koją mėgautis knyga tiems, kurie galbūt kitokių pažiūrų šiuo klausimu.

Džiaugiuosi atradusi šią knygą ir pačią autorę. Net neabejoju, jog ne tik ateityje skaitysiu jos ir kitas knygas, bet ir domėsiuosi vykdoma veikla. 🌱

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s