Leidykla Sofoklis 2018m Vilnius 511psl 4/5

Penki pokalbiai. Penkios istorijos. Penkios vietovės. Penki skirtingi laikotarpiai. Kas juos sieja? Giminės istorija? Penki Ponai Maniai – tos pačios giminės vyrai? O gal kažkas daugiau? Bet pirma apie autorių 😉

Abraham B. Yehoshua

Gimė 1936 gruodžio 9d. Jeruzalėje.

Buvo pakviestas kaip rašytojas dėstyti tokiuose universitetuose kaip Harvardas, Oxfordas, Prinstonas bei Čikagos universitetas.

Pirmąją savo knygą parašė 1962m ir buvo priskirtas naujajai Izraelio rašytojų kartai, kurie rašydami kreipė dėmesį į žmogaus individualumą, o ne į visuomenines grupes.

Parašė gan daug kūrinių, bet vienas iš populiariausių būtent ir yra “Ponas Manis”. Pastatytas penkių dalių serialas pagal šią knygą.

Ponas Manis

“Ponas Manis” – tai kelionė apimanti 200 metų laikotarpį ir atspindinti žydų gyvenimo aktualijas nuo Jeruzalės iki Viduržemio jūros pakrančių.

Penki pokalbiai, parašyti neįprastu rašymo stiliumi. Ką turiu mintyje? O gi iš dialogo yra pašalinamas vienas asmuo ir visas pokalbis vyksta tik vieno personažo akimis. Kito atsakymai yra paliekami skaitytojo vaizduotei. Labai unikalus sprendimas ir tikrai neblogas. Dar niekur neteko matyti, tokio autoriaus pasirinkimo, bet tenka pripažinti labai įdomu ir suteikia kūriniui žavesio.

Pirmasis pokalbis man asmeniškai buvo vienas iš įdomiausių. Tad prikaustė mano dėmesį iš kart. Tai pokalbis tarp motinos ir dukters. Gal kad pasirodė be galo artimas man pačiai. 🙂 Tas kalbėjimo tonas, ginčai ir pasierzinimai – tai tarsi mano ir mano mamos pokalbio atspindys. Todėl buvo be galo lengva įsivaizduoti tai ką praleido autorius – šį kart motinos žodžius.

Antrasis pokalbis vyksta tarp vokiečių kareivio ir jo senelės, antrojo pasaulinio karo saulėlydį. Nors pakalbis sukasi apie karo baisumus, bet visas pokalbis krypsta į literatūriškąją pusę, tampa labiau filosofinis bei ieškantis prasmės karo žiaurume.

” …lengviausias kelias – pasiduoti ir leistis sunaikinamam, o sunkiausias – bandyti suprasti.”

Apie kitus pokalbius nepasakosiu, nes nenoriu gadinti skaitymo malonumo 😉

Nardžiau po tuos pokalbius ir vis ieškojau to kas juos sujungtų. Skaičiau ir nenorėjau patikėti, jog tai tik atskiri pasakojimai jungiami tik tos pačios pavardės. Norėjosi kažko gilesnio, kažko kas verstų susimąstyti. Ar tai radau? Žinoma! Tiesiog reikėjo paskutinio pokalbio, jog suprasčiau kur čia “šuo pakastas”.

Nors visi pokalbiai vedami visiškai svetimų žmonių, kurie lyg ir pasakoja savo asmenines istorijas, bet taip tik sudaroma iliuzija. Iš tiesų po ja slepiasi vienos giminės “kelionė”, išgyvenimai ir sprendimai padarę turbūt didžiausią įtaką tolimesniems gyvenimams.

Skaitant net pasirodė, jog tai vos ne vieno žmogaus istorija tik perkelta į skirtingus laikotarpius, su ta pačia užslėpta mintimi (beje kokia nesakysiu 🙂 ). Vienose istorijose ta mintis pateikta labai aiškiai, kituose užsimenama lyg prabėgomis. Tarsi idėja perduodama iš kartos į kartą, kaip koks virusas, kaip giminės genetinis paveldas užkoduotas pačioje DNR.

…didžiausia žmogaus viltis – kirmėlės…

Tikrai labai patiko! Neeilinis rašymo stilius, kalbos grožis ir vaizdingumas. Autoriui nesvetimas humoro jausmas, vietomis privertė išspausti ir šypseną, tad skaityti neprailgo ir visus 500psl įveikiau nepastebimai.

…tegu pasakojimas eina savo žingsniu su visais savo džiaugsmais ir skausmais, kvapais ir skoniais.

O jei įdomu, kodėl vis gi įvertinimas ne 5, o 4? Visos istorijos pasakojamos visiškai skirtingų žmonių, tad norėjosi ir ryškesnių asmenybių skirtumų. Dabar labai jaučiasi autoriaus braižas ir visi pasakotojai tampa kažkiek panašūs.