Leidykla Sofoklis 2018m Vilnius 318psl 5/5

Tokia šilta ir kvepianti kažkuo magišku, o gal tiesiog paprastu žmogišku gerumu. Istorija nėra graži pasaka, greičiau gyvenimiškai komplikuota, bet tas sugebėjimas išlaikyti ir puoselėti gėrį – užkrečia!

Joanne Harris

Gimė 1964 liepos 3d. Barnsley (Anglija)

Studijavo Moderniąją ir Viduramžių kalbą Kembridžo universitete. Tad nenuostabu, jog žodžiai tiesiog sklando jos kūriniuose.

Save juokais vadina “truputėlį rašančia”. Tas truputis, ne toks jau ir menkas. Bent aš suskaičiavau 23 knygas – nuo receptų, trumpų apsakymų iki libretų trumpoms operoms.

Joanne yra labai įdomi asmenybė, kurios pomėgių spektras be galo platus. Domisi sukilimais, raganavimais, apiplėšimais, bei sausainiais su arbata 🙂 Nesmerkia kyšininkavimo ir sakosi tikrai neatmetanti pasiūlymų jei jie susiję su kvepalais, deimantais, egzotiškomis kelionėmis ar rožiniu šampanu.

O dar ji groja grupėje į kurią prisijungė būdama vos 16 metų. Labai įvairialypė asmenybė, tad nenuostabu, jog ir jos kūriniai be galo skirtingi.

Šokoladas

Motinos ir dukters kelionė. Po ilgo klaidžiojimo po pasaulį, nusprendžia įsikurti mažame miestelyje. Kaip prisitaikyti ten kur tavęs nelaukia? Kaip neprarasti savęs ir kovoti už savo šeimą?

Iš pirmo žvilgsnio lengva istorija slepia tamsiausias žmonių paslaptis: kaip neapykanta ir smurtas griauna viską ką tik pasiekia. Bet tuo pačiu tai ir apie žmonių stiprybę nepasiduoti, nebėgti, o pasilikti. Pasilikti ir įrodyti ne tik aplinkiniams, bet ir sau, kad gali, kad sugebi.

Paliečiamas mamos ir dukters ryšys bei ta nuolatinė motinos baimė suprantant, kad vieną dieną su dukra teks atsisveikinti. Mane, žinoma, labiausiai tai ir palietė. Bet čia jau turbūt neišvengiama turint dukterį 🙂

Pagrindinė herojė turinti be galo gerą intuiciją nuolat vadinama ragana, bet tai tik subtili užuomina, jog kiekviena moteris kažkiek tokia yra. Per savo nuovokumą, vaizduotę ir išmintį galinti būti apkaltinta esanti kerėtoja. 🙂 Nors suprantu, jog tai žodžių žaismas, bet istorijai suteikia mistiškumo prieskonio.

Be abejo ypatinga istorija, pagardinta aukščiausios rūšies šokoladu. Taip įtaigiai perteikti kvapai, skonis ir vaizdai, jog atrodo net jauti burnoje tirpstantį skanėstą. Būtent tokį kokį mėgsti! Visa istorija tiesiog alsuoja kvapais! O autorė juos meistriškai įpina į žodžius. Tad skaitant knygą ne tik pasineri į istorijos vingius, bet ir ragauji ją kąsnis po kąsnio.

Dabar galiu užuosti jo sielvartą – rūgštoką žemės ir pelėsių kvapą.

Viena tų knygų, kuri bus skaitoma ne vieną ir ne du kartus! Ir neabejotinai dovanočiau ją savo mylimiausioms draugėms.