Leidykla TytoAlba 2019m Vilnius 174psl 4/5

Lietuvių rašytojas. Jaunas žmogus su rimtais išgyvenimais. Be galo džiaugiuosi, kai atrandu lietuvių autorius, kurių kūrybą traukia. Ypač, kai tai “kitokie” kūrėjai – einantys savo keliu, bandantys naujas platformas ir nebijantys rizikuoti. Vienas iš tokių ir yra Martynenko. Pražiopsojau jo pirmąjį “vaiką”, nes šis yra antrasis, bet dabar neabejoju, jog ir jo man reikės savo lentynose. (P.S. Tarp kitko, jau yra ir trečioji poezijos knyga)

O dabar apie “Praeis”

Atsiverti pirmąjį puslapį ir supranti, jog liūdėti tikrai neteks. Gyvenimo realijos nebijant jų įvardinti tokių, kokios jos yra iš tiesų nieko nevyniojant į mandagumo skraistę ir nekišant žodžių į cukraus vatą. Autoriaus paprastas gyvenimas su savo pastebėjimais, ką mes galbūt visi žinome, bet per skubėjimą neužfiksuojame. Jautiesi tarsi nardytum kito žmogaus galvoje, bet atrandi tokių artimų minčių, jog niekaip negali likti abejingas, o tuo labiau liautis skaitęs. 🙂

Aš tingiu skirti penkias minutes tam, kad rasčiau informacijos internete, bet praleidžiu penkiolika minučių prie feisbuko apklausos, kad išsiaiškinčiau, kokios rūšies bulvė esu.

Knygoje radau visko, nuo juoko iki tokio gylio bedugnių, kokias mes patys sau susikuriame. Neabejoju, jog visi ras knygoje dalelę savęs ir taip kaip suvokia savo savastį ir gyvenimą.

Tavo šviesa galėtų virsti likimu.

Mes labai svarbūs, labai ypatingi, mes itin reikšmingi.

Mes – toks didžiulis stebuklas, visatos slėpinys, kuris visiškai nieko nereiškia.

Bet atmetus visus juokelius, sarkazmą ir ironiją gauname įdomų derinį: filosofijos, tikro gyvenimo ir moderniojo pasaulio mišinį. Kažkas kitokio, kažkas originalaus, kažkas girdėto, bet viskas atskleista per nuoširdumo prizmę (bent jau stengtasi 🙂 ).

Tiesa viskas dar gausiai užberta keiksmažodžiais ir postringavimais apie seksą. Iš vienos pusės tai galima traktuoti kaip tikro gyvenimo alsavimą tau į veidą, o galima priimti, kaip jautrių temų plėtojimą, analizavimą, ištraukimą į paviršių su visais gėdos ir nepatogumo jausmais.

Kodėl įvertinimas ne 5? Nes kažko trūko. Toks jausmas, jog autorius turi unikalų pasaulio matymą bei suvokimą ir tai be galo įdomu, tačiau neapleidžia jausmas, kad jis gali geriau, kad jo didžiausi darbai dar ateityje. Tad tą aukščiausią vertinimo balą norisi pasilaikyti ateičiai 😉

Bet šiaip tai žiauriai patiko ir labai smagu skaityti tokį atvirą pokalbį su savimi ir skaitytoju!