Amos Oz – Judas

Leidykla Sofoklis 2019m Vilnius 318psl. 5/5

Jau kurį laiką esu susižavėjusi Izraelio kūrėjais. Kiek teko skaityti, dar nei vienas nenuvylė, nors susipažinusi esu tik su keletu – Abraham B. Yehoshua, Zeruya Shalev ir dabartiniu Amos Oz, bet visi pasižymi išskirtiniu rašymo stiliumi, įsigilinimu į žmogaus sielos giliausius kampelius ir mokėjimu perteikti pasakojimą taip, jog nepalieka abejingų. O ir ši knyga – tikras geros literatūros perliukas. Skaičiau su didžiausiu malonumu.

Tad apie ką ši istorija? Judas. Jau pavadinimas leidžia suprasti, jog bus liečiama krikščionybės tema arba gali daryti prielaidą, jog pasakojimas pakryps išdavystės link, kas krikščionims yra vienas ir tas pats – Judas = išdavikas. Iš kart sužadinamas smalsumas, ką žydas gali parašyti apie Judą? Jį gins? Bandys išteisinti? Ar romano veikėjas paseks jo pėdomis? Autorius suranda priėjimą prie šių klausimų per pagrindinį herojų Šmuelį Ašą.

Šmuelis Ašas – netipiškas studentas, kreivokas, šleivokas, negražus… bet labai talentingas, jautrus ir be galo uždaras. Jo bakalauro darbo tema – “Jėzus žydų akimis”. Ko pasekoje ir išplaukia Judo personažas, kaip vienas iš svarbiausių veikėjų tuometėje istorijoje. Nepasakosiu kas ir kaip, bet pasakojama istorija iš ties nustebino bei suintrigavo. Iki šiol nieko panašaus nebuvau girdėjusi. Originaliai piešiamas Judo charakteris ir tikrai įtikinamai keičiamas požiūris į tai kaip gimė krikščionybė. Tačiau nenoriu per daug pasakoti ir gilintis į religinę temą, nes kūrinys daugiasluoksnis ir paliečiama tiek įvairių aspektų, jog visų nė neišvardinsi.

Tiesa, jei norite veiksmo, tai ši knyga tikrai ne jums. Visas veiksmas, tai minėto studento keli mėnesiai darbo, kiekvieną vakarą palaikant kompaniją senukui. Jų pokalbiai, mintys, prisiminimų kratiniai. Veiksmas čia toks minimalus, koks turbūt tik įmanomas. Visą kitą autorius sukuria iš jausmų, nuoskaudų, dialogų, o kartais tiesiog pasikalbėjimų su savimi.

Labai lėtai, bet vaizdingai pasakojama istorija. Tačiau tas lėtumas žavi, nes leidžia susitelkti į mažiausias užuominas, į smulkiausias dalelytes, kurias autorius subtiliai atskleidžia. Tarsi žingsnis po žingsnio įleisdamas mus į vis gilesnes širdies kerteles. Rodosi pradžioje egzistavęs atsargumo ir nepasitikėjimo šydas po centimetrą vis labiau pasitraukia, apnuogindamas žmogaus širdį.

Nėra to lekiančio veiksmo, o vietoje to yra siūloma išgyvenama akimirka čia ir dabar – laiko, minčių, būties, tylos ar kalbos. Viskas taip nepriekaištingai sudėliota, jog ir nesinori per kūrinį “bėgti”. Norisi jį sugerti, tarsi viską išjausti ir išgyventi pačiam.

Greta žmogaus vidinių išgyvenimų pateikiama daug ir politikos bei istorinių faktų (Kaip kūrėsi žydų valstybė. Analizuojama situacija ir bandoma diskutuoti žvelgiant į esamą padėtį iš kitų alternatyvių perspektyvų), kas mane visada žavi tokio žanro knygose. Esu iš tų, kurie mėgsta istoriją, bet ne istorinėse knygose 🙂 Tiesa politikos ir istorijos nėra tiek daug, kad užgožtų žmogaus būtį, tą vienišumo jausmą tiek gyvenimo vingiuose, tiek savo sielos gelmėse.

Kaip jau minėjau knyga daugiasluoksnė, tad be mano jau paliestų klausimų dar rasite truputį meilės, truputį kančios, šeimos dramos, netekties skausmo ir kitų temų, jei tik nepasiskubinsit ir nepraversite jų ieškodami veiksmo 🙂

Tikrai literatūriškai stipri knyga, kurią skaičiau labai lėtai, bet su dideliu pasimėgavimu. Užvertus paskutinį puslapį pagalvojau “Va kas yra gera knyga”.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s