Leidykla Sofoklis 2019m Vilnius 320psl 3.5/5

“Diena, kai įvyko nelaimė” – antroji autorės knyga išversta į lietuvių kalbą. Pirmoji “Mano sesers kaulai” buvo išleista Sofoklio leidyklos 2017 metais. Pirmosios knygos neteko skaityti, tad nežinojau ko tikėtis. O pažintis su nauja autore/iumi visada intriguoja.

Tad ką viduje slepia paslaptingas pavadinimas ir prierašas “psichologinis trileris”. Pradžia iš tiesų daug žadanti ir įtraukianti – Megė atsibunda po komos ir sužino, jog jos dukrelė žuvo mašinai nuriedėjus į upę, o vyras dingo vos po jos laidotuvių. Daugybė klausimų užgriūva vargšę moterį, kuri ne tik emociškai kankinasi dėl netekties, bet ir fiziškai vos laikosi.

Norisi paminėti, jog autorė labai tikroviškai aprašo pagrindinės herojės situaciją (ir visą anglišką sveikatos sistemą), jos savijautą, bei nerimą. Tad skaityti pradžią buvo tikrai be galo įdomu – nuostabiai įsijausta į vaidmenį, intriguojančios užuominos į baisią praeities paslaptį, psichiatrijos ligoninę, mergaitės laiškai mamai (neaišku kokios mergaitės) – viskas kurią niūrią paslaptimis apipintą atmosferą.

Bet kažkur nuo knygos vidurio pradeda lysti tam tikri momentai, kurie erzina. Vienas iš tokių – autorės noras žūt būt išlaikyti įtampą kartojant tą patį per tą patį… vis užsimenama apie tą kraupią paslaptį, kurios Megė nenori prisiminti. Kai tai paminama pirmus 5 kartus, tai kaip ir viskas gerai, bet kai tai kartojasi ir vėl, ir vėl, ir vėl… na tai susidaro įspūdis, kad arba tai kažkokia tikrai nerealiai baisi paslaptis arba tai tik autorės perspaudimas. O kai paaiškėja ta paslaptis, tai na … patys sužinosit perskaitę.

Pabaiga yra tai kas sugadina visą reikalą. Taip kaip pradžioje pagrindinis herojės portretas išdirbtas iki smulkmenų, taip pabaiga tarsi “šlept tept” parašyta. Pasirodė visiškai nelogiška, per daug dramatiška ir tarsi būtų parašyta kino filmui, o ne knygai – toks įspūdis, jog norima sukurti įspūdingą kulminacijos momentą neatsižvelgiant į veikėjų motyvus, kurie man iš vis pasirodė neįtikinami. Daug pasakoti nenoriu, kad neatskleisti viso siužeto 😉

Apibendrintai. Knyga lengvai skaitėsi ir tikrai buvo įdomu, nors pabaiga šiek tiek ir nuvylė. Autorė puikiai rašo, tad skaityti kūrinį malonu. Visai neblogas pasirinkimas kai norisi kažko įtraukiančio, bet neįpareigojančio 🙂

Tai motinystės instinktas – nevaldoma, įnirtinga ir kartais netgi grėsminga manija.