Leidykla Sofoklis 2019m Vilnius 384psl

“Pienininkas” – tai istorija apie merginą gyvenančią visiškos nevilties, tamsos ir baimės laikais, tačiau sugebanti ne tik egzistuoti, bet ir išgyventi.

Autorė kuria pasaulį be gėrio, kuriame neegzistuoja žodis “gėda” ar “atsiprašau”, kur tėvai nesupranta vaikų, o vaikai nutolę nuo tėvų. Kur nėra vardų, nėra pavadinimų. Vieta į kurią nenorėtum papulti. Be laisvės rinktis, netgi be galimybės viltis, jog gali būti kitaip.

Be to, galbūtmergina, juk negali negyventi gyvenimo vien todėl, kad kas nors kada nors gali tave nužudyti.

Autorės sukurtas visiškai atskiras pasaulis, bet tuo pačiu ir tikras, todėl suprantamas autorės neįvardijimas konkrečios šalies. Jos pasaulis toks kokį galima rasti daugelyje žemės kampelių, daugelyje vietų kur tvyro karas, politinės jėgos veikia atskirai nuo visuomenės, o bendruomenės savo viduje vadovaujasi dar kitais “savais” įstatymais. Man patiko ši autores mintis neprisirišti prie vietos ir leisti skaitytojui atrasti istorijoje dalį “savos šalies” istorijos.

Kažkas iš blogerių šios knygos aprašyme minėjo, jog tai konkreti šalis – Airija. Bet man atrodo, tai visiškai nesvarbu! Kaip nesvarbūs ir vardai, nes ši istorija gali nutikti bet kurioje pasaulio vietoje ir bet kuriai merginai, nes tokių pienininkų randasi visur. Tiesa pienininkas, tai ne profesija, tai tik pavadinimas žmogaus, įtakingo žmogaus nusitaikiusio į jauną merginą. Merginą, kuri neturi šansų atsisakyti jo simpatijos, bet tuo pačiu yra smerkiama visuomenės vien už mintį, jog gali prasidėti su tokiu nusikalstamos grupės nariu.

Bet ir čia svarbi ne istorija. Jei kas ieško istorijos, pasakojimo vingių, tai ši knyga ne jums. Tai knyga, kuri orientuojasi į juodžiausias žmonių kaip bendruomenės narių laisvės suvaržymo sąlygas – kaip gyventi kai tave varžo valstybė, tuomet kausto tavo veiksmus bendruomenė ir net tavo pačio pažiūros, kai esi priverstas matyti tik tai kas juoda ir net nedrįsti pakelti akis į saulėlydį.

Tiesa, istorija nors ir nukelia mus į sudėtingus ir bejėgiškus laikus, tačiau autorė jį pagyvina kandžiu humoru ir ironija, kuri neleidžia susitelkti tik į blogį, o leidžia laisviau kvėpuoti patiems herojams ir tikrai įtraukia skaitytoją.

…vienintelis atvejis, kai mano rajone kviesdavai policiją, būdavo tada, kai ketindavai juos nušauti, o jie, savaime suprantama, irgi tai žinojo, todėl neatvažiuodavo.

Stiprus kūrinys, išskirtinis rašymo stilius, originalios idėjos bei jų pateikimas!

Žaviuosi autoriais, kurie sugeba pažvelgti iš kitos pusės, įsiskverbti į tamsiausias žmonių pasąmonės kerteles ir parodyti kas slypi viduje (nerimas, suvokimas, kad tu neturi pasirinkimo, kad negali turėti vilties, nes ją bet kurią akimirka gali kasnors iš tavęs atimti).

Įvertinimas 5

Kodėl 5? Yra knygų, kurios įtraukia veiksmo tėkme ar kuriamos istorijos vingiais, bet mane labiau žavi autoriaus sugebėjimas žvelgti giliau, kurti liečiant jautrias žmogaus sielos gelmes, tad nors ši knyga nesukuria WOW efekto, bet už savo neeilinį sukurtą pasaulį negaliu neduoti aukščiausio įvertinimo, kaip autorės talento pripažinimo ir pabrėžimo! Skaitant klaidžioji tokiais pakampeis, kad negalėjau likti nesužavėtas!