Leidykla Sofoklis 2019m Vilnius 384psl

Nesu didelė Lietuvos istorijos mėgėja, bet esu sau pasižadėjusi, jog domėsiuosi ja daugiau. Tad ši knyga yra mano pirmasis žingsnis savo pažadų tesėjimo link. Tiesa, labai džiaugiuosi, jog pradžia labai vykusi ir išsirinkta knyga manęs nenuvylė!

Tai gi ką pasakoja autorius ir kaip tie žiežmariečiai savivaldos norėjo?

Knygą sudaro daugybė trumpų pasakojimų, kurie beje, visi yra tikros istorijos su viena vienintele išimtimi (tik viena istorija išgalvota). Kaip pats autorius sako, tam, kad galėtume pajausti skirtumą tarp tikrų faktų ir vaizduotės vaisiaus.

Aprašomi įvykiai apima laikus nuo XVIII amžiaus ir baigiama 1940 metų vasara, nekišant nosies į laikus kai užklupo visi tie baisūs ir košmariški įvykiai susiję su antruoju pasauliniu karu. Savo džiaugsmui, galiu pasakyti, jog man tai buvo netikėtai malonus atradimas, nes labai retas atvejis, kada mane domina to laikmečio žiaurumai (matyt per stipriai įsirėžę į atmintį iš mokyklos laikų).

O tekstas tikrai labai smagiai skaitėsi, net negalėjau atsitraukti. Va tokias istorines knygas aš dievinu – nors orientuotasi į faktus, bet autoriaus iškalba ir puikus humoro jausmas kūrinį pagyvina bei suteikia grožinės literatūros lengvumo!

Nors lietuvėms ir patinka vyrai užsieniečiai, bet geri tarptautiniai santykiai plėtojami abipusiu sutarimu.

O prie viso to dar pridėta ir nemaža šmaikščių paveikslėlių, tad neabejoju, jog knyga patiks ne tik istorijos asams, bet ir tokiems mėgėjams kaip aš! O susipažinti su tų dienų gyvenimo aktualijomis ir prisiminti dėl ko verta didžiuotis Lietuva visada pravartu.

Suprato, kad jokie lenkai, vokiečiai ar rusai jų neišgelbės ir neišvaduos. Nebent nuo lašinių, kailinių ir pinigų.

Įvertinimas 4/5