Leidykla Sofoklis 2016m Vilnius 448psl

Mario Vargas Llosa. Sakoma, jog jis vienas ryškiausių Lotynų Amerikos klasikų ir netgi Nobelio premijos laureatas. Tad buvo įdomu susipažinti su tokiu daug žadančiu autoriumi, o ši jo knyga – pirmoji mano pažintis su juo.

“Tetulė Chulija ir rašeiva”. Nieko nebuvau girdėjusi apie šią istoriją, tad net nežinojau ko tikėtis, o tokios “kelionės” visada būna įdomiausios.

Prisipažinsiu, jog pradžia nesudomino ir pirmus puslapius skaičiau su tokia abejone ar tikrai man ši istorija patiks?🤔 Bet.. Kuo toliau, tuo mane vis labiau įtraukė🤩 Kodėl taip nutiko?

Pirmiausia pagrindinė istorija. Jaunas 18 metų vaikinas įsimyli vos ne dvigubai vyresnę moterį ir dar savo tetą (nors ir ne tikrą, pagal kraujo giminę), pasirodė tokia banaloka ir ta jų bendravimo pradžia tokia nei šiokia, nei tokia 😅 Tai svarsčiau prie ko tai prives. Tačiau žingsnis po žingsnio, pastraipa prie pastraipos, atvedė prie intriguojančios vietos ir puikiai atvaizduotų, įsisavintų emocijų, kas privertė į viską pažiūrėti giliau. Beje šioje vietoje autorius pasakoja apie savo pirmąją santuoką, tad skaitant nori nenori visą pasakojimą priskiri pačiam autoriui 😊 Jau net nekalbu apie tai,jog ir pagrindinis veikėjas tokiu pat vardu kaip ir autorius.

Antroji istorija – tai radio dramos, kurias kuria keistasis genijus sugebantis vienintelį dalyką žemėje, tai neįtikėtinai megzti įvykius, kurti keistus žmonių gyvenimus ir priskirti jiems dar keistesnes pabaigas. Va šios mane sužavėjo.

Jau nuo pat pirmosios dramos epizodo autorius taip prikaustė mano dėmesį mokėjimu sukurti intriguojantį ir nestandartinį paveikslą! O dar ir tai, jog kiekvienas iš tų dramos epizodu turintis tokį mistišką atspalvį mane taip įtraukė, kad net pati pagrindinė istorija nublanko prieš šiuos apsakymus. Juos surijau kaip išbadėjusi 🖤 Beje jie man kažkuo priminė Samantą Schweblin ir jos makabriškas istorijas. Aišku jų nepalyginsi, nes šios knygos apsakymai daug švelniasni, bet jos man paliko tokį pat nestandartinį šmėklišką “poskonį”. Tik duokite DAR! 😅

Pats autorius pripažino, jog jo silpnybė melodramatizmas įsišaknijęs dar nuo šeštojo dešimtmečio meksikietiškų filmų, o šiame kūrinyje tikrai netrūko nevaldomų aistrų, dramatiškų intrigų, bet ne tokių “meilių seilių”, o kurioziškų, ironiškų ir šmaikščių.

Tad galiu tik pasakyti, jog tai puiki, įtraukianti istorija, kurią perskaičius tenka pripažinti, kad autorius žino ką daro ir tai išmano. Užsuko tokią dramą, kad uch.. Tiesa, nemeluosiu, jog abi pasakojimo linijos buvo vienodai įtraukiančios. Mano smalsumą skatino tos “išgalvotos” radijo dramos. Jaunuolio meilės istorija tiek nesužavėjo, bet čia jau todėl, kad nesu tokių išgyveninų gerbėja. Bet va tos kuriamos radijo istorijos buvo tikras atradimas! Pati pasijaučiau kaip to meto Limos eilinė moteris laukianti kiekvienos naujos serijos 😁

Įvertinimas 3.5/5