Nancy Huston – Dolce Agonia

Leidykla TytoAlba 2018m Vilnius 282psl

Knyga ilgą laiką egzistavusi mano norų sąraše (net gi pamiršau dėl kokios priežasties ji ten atsidūrė (taip taip, būna ir taip 😁)), pagaliau pasiekusi mano namus ir “stačia galva” puolusi į mano rankas.

Tiesa, pirmoji mintis neteikė didelių vilčių. Kodėl? Nes autorė vaidina Dievą, ko aš labai nemėgstu. Žmonės rašantys Dievo vardu, tai vaikštantys labai siauru takeliu virš bedugnės ir neskaičiau dar nieko kas iš ties patiktų tokiame kontekste. Nesinorėjo nusistatyti prieš knygą dar net neįsibėgėjus, tad stengiausi žvelgti į tai objektyviai su viltimi, kad gal būtent šis kūrinys nustebins? 🤔

“Ką mes praradome? Pokalbių meną, susirašinėjimo meną, meną ruošti maistą ir juo dalytis… trumpiau, buvimo meną.”


Nereikėjo ilgai trukti kol supratau, jog tai knyga iš tų kur autorė piešia visus suš… blogus, net ir Dievas, kažkoks psichopatinis sadistas mėgstantis visus nugalabyti pačiais įvairiausiais būdais ir tik dėl smagumo. Su tokia kuriama atmosfera nėra nieko blogo ir mėgstu pasinerti į tokias “tamsumas”, bet tam reikia, jog atitiktų viena paprasta sąlyga – jei jau rašai apie tai kaip visi yra iš prigimties blogi, tai turi bent mokėti tai puikiai perteikti, nes kitu atveju gaunasi kažkas tarp nuobodulio ir paviršutiniškos istorijos.

Deja šį kart negaliu pasakyti, jog autorei pavyko. Bandymas buvo geras, bet manau neišpildė savo minties iki galo. O gal čia man po Philippe Claudel (“Brodeko” ir “Šuns archipelago” autoriaus) turinčio talentą įštraukti į dienos šviesą visą žmonėse tūnantį blogį, ši knyga pasirodė skystoka.

O apie ką pati istorija?

Istorija pasakoja apie 12-os draugų vakarienę, kurie susirenka pas garsų rašytoją švęsti Padėkos dienos. Gal būtų ir nieko, bet visi jau senstantys intelektualai, savo gyvenimo saulėlydyje klaidžiojantys po prisiminimus. Tokia keista kompanija. Skaitai ir net nesitiki, kad jie geri draugai. O kai senas, nuplikęs, pilvotas alkoholikas, kuriam vaidenasi vis dar negali atitraukti žvilgsnio nuo savo buvusios meilužės kojų, tai man visai nesukelia žavėjimosi, o dar labiau netraukia sužinoti kaip kas baigs savo dienas.

Kol draugai vakarieniauja ir klaidžioja savo prisiminimų labirintais, Dievas pasakoja kaip kiekvienas iš svečių baiks savo dienas. Čia turbūt turėjo būti pats įdomumas (kam gi neįdomu kaip kitas mirs? 😅), bet manęs neužkabino. Na nebuvo įdomu kaip kiekvienas iš jų iškeliaus į dausas ir tiek.


Dar vienas nevykęs autorės bandymas priversti sksitytoją susimąstyti egzistenciniais klausimais taip pat nenusisekė. Gal net atvirkščiai? 🤔 Ne tik kad nesinori gilintis į tų senių svaičiojimus apie gyvenimą, bet ir kuo greičiau nuo to atsiriboti, nes visi iš jų gyvenine padarė kažką dėl ko gailisi, tad automatiškai neprisiriši nei prie vieno iš veikėjų, o kai nerandi ryšio, tai ir skaitai atitinkamai atsiribojas.


Daug surašiau nepatikusių niuansų, bet buvo vietų, kurios ir patiko 😉 O kas tai – vietomis išlendantis autorės sarkastiškas humoro jausmas. Buvo tarsi saldainiai nepatenkintam vaikui už tai, kad skaito šią istoriną 😅

“Labai rizikingas darbelis. Su dviem ar trimis draugeliais apsupa senutę, sėdinčią vieną kur nors miesto parke, truputį papurto, išplėšia rankinę ir dingsta. Puiku ar ne? Tikrai labai drąsus žingsnis. Juodaodes, baltaodes senutes, ispanakalbes, nesvarbu, – jie juo ne rasistai. “

Dar visai nieko pasirodė pokalbiai apie literatūrą, šias vietas perskaičiau su malonumu.

Apibendrinant man visa ši vakarienė primena tarsi paskutinę vakarienę per kurią reikia išpažinti viso gyvenimo nuodėmes, o po to draugiškai visiems mirti. Tikra Dolcia Agonija. 😂 O tie pokalbiai kai pasakoma tik mažuma to kas galvojama, ir vienų savęs kėlimas į aukštesnes intelektualumo aukštumas.. Bandžiau įsivaizduoti kaip ta vakarienė turėjo atrodyti gyvai ir pripažinsiu man ji atrodo nuobodi ir netikra, tarsi nepažįstamųjų bandymas pasirodyti prieš kitus.

Įvertinimas ⭐2,5. Galvojau įvertinti 2 žvaigždutėmis, bet tie mano minėti pokalbiai apie literatūrą, bei autorės taiklus humoras – datraukė iki 2,5.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s