Prisipažinsiu, kad ir aš neperdaugiausia žinojau. Nelabai ir domėjausi jos biografija. Žinoma, žinojau kas ji buvo, kuo užsiėmė ir kaip susiklostė jos gyvenimo pabaiga. Tačiau mano nuomonę buvo suformavusios labai paviršutiniškos žinios, kurios nušvietė ją kaip gėrio įsikūnijimą, o visi kiti jos gyvenime dalyvavę žmonės, tarsi buvo nepastebimi stebėtojai iš šalies ir, gal net gi teigčiau, turėjo “blogiečių” etiketę.

Po šios knygos mano nuomonė gerokai pasikeitė. Ir sakyčiau, jog iš “Dianos pusės” perėjau į “princo Čarlzo”.

Autoriai tikrai įdėjo daug darbo ir atskleidė šydą parodydami abi puses – tiek jos (princesės Dianos), tiek ir jo (princo Čarlzo). Parodė, kad dėl iširusios santuokos kalti abu. Kad nei vienas nebuvo šventasis. Neslėpė ir tokių faktų kaip Dianos mokėjimą manipuliuoti žiniasklaida, apgaudinėjimus, nesukalbamą charakterį, nuotaikų kaitas, meilės paieškas ir abiejų pusių silpnybes.

Manau, kad ji visą gyvenimą liko pasiklydusi maža mergaitė, – Džozefas Sandersas.

Knyga man labai patiko. Išsamiai ir objektyviai pasakojama visa Dianos gyvenimo istorija be bandymų kažką apkaltinti ar pateisinti. Tiesiog parodoma ir žmogiškoji pusė, su visomis paslėptomis baimėmis ir užslopintais jausmais.

Velso princesė išliks visų atmintyje kaip neeilinė asmenybė, tik dabar dar turime galimybę žvilgtelėti į jos gyvenimą tarsi pro rakto skylutę.