Emily Holleman – Kleopatros šešėliai

Leidykla Sofoklis 2016m. Vilnius 380psl. 🌟4/5

Kleopatra – viena iš įsimintiniausių Egipto karalienių. Dieviško grožio moteris, sugebėjusi pavergti įtakingiausių vyrų širdis. Bent taip mums pasakoja legendos. Apie ją tiek daug kino filmų, knygų, istorijų ir mitų, kad esu tikra neatsiras nei vieno jos nežinančio. Bet ši knyga ne apie tai. 😊
Ši istorija apie valdžios troškimą, apie paskutinę didingą Egipto valdovų dinastiją. Apie bandymą atsilaikyti prieš galingąją Romos imperiją. Istorinis romanas, nukeliantis mus į senovės Egiptą, tiesa jau į tą Egiptą, kurio sostinė Aleksandrija ir kur valdovai jau kalba graikiškai, o ne egiptietiškai.

Istorija pasakojama dviejų Kleopatros seserų akimis. Vyresnėlės – Berenikės ir jaunėlės – Arsinojos. Vyresnėlei užėmus sostą, karalius pabėga su mylimiausia dukra Kleopatra. Karalienė pasprunka su dviem jauniausiais sūnumis. O Arsinoja, jauniausia iš seserų paliekama likimo valioje. Viena ir niekam nereikalinga, vieniša ir pasimetusi, vienuolikos metų mergaitė, turi ne tik išgyventi tą siaubą, kurį sukelia žinojimas, jog jos šeima ją vienintelę apleido, bet ir išgyventi rūmuose, kuriuose lengva ranka atsikratoma visų nereikalingų ir nenaudingų asmenų.

Knygos pavadinimas toks taiklus, jog neįsivaizduoju geresnio. Juk apie Kleopatros seseris tiek mažai kalbama, jog retas jas iš vis žino. Kol Kleopatra mėgavosi dėmesiu, seserys ne tik gyveno šalia jos, bet ir bandė keisti istoriją. Ar pavyko, sužinosite perskaitę knygą 😉

Be galo mėgstu istorinius romanas, nes juos skaitant visada kirba klausimas, kurie faktai yra tikri, o kurie autoriaus fantazijos vaisius. Man kažkodėl atrodo, jog tokio žanro romaną rašyti daug sunkiau, nei šiaip kurti kokią istoriją. Nesi laisvas rinktis kaip baigsis pasakojimo kryptis, kaip ir nesi laisvas kurti scenarijaus. Tad ir daug sunkiau skaitytoją nustebinti. Šiuo atveju, istorijos pamokų aš nepramiegojau, todėl pabaigą maždaug žinojau.

Labai patiko autorės puikus plunksnos valdymas – skaitant istorija taip įtraukia, jog rodos net jauti herojų alsavimą, visas emocijas, net ir sklandančius vėjo gūsius. Viskas taip aiškiai ir jautriai atskleista bei papasakota. Taip tikroviška ir įtaigu. .

Taip pat sužavėjo abiejų pagrindinių herojų charakteriai. Nors vyresnėlė galbūt turėjo užimti “blogosios” sesers vaidmenį (visgi ji nuvertė savo tėvą ir jėga užėmė jo sostą), bet man patiko jos ryžtas, sugebėjimas matyti save ir priimti tokią kokia yra, be apsimestinio (karališko) susireikšminimo. Jaunėlės sugebėjimas prisitaikyti ir užsispyrimas.

Kas man kliuvo – ko gero tai, jog pasakojimas apima labai trumpą laikotarpį (maždaug 2.5 metų), tad per jį nenutinka labai daug įvykių. Suprantu, jog autorė “įkalinta” tarp faktų, tad stengėsi daugiau gilintis į vidinius išgyvenimus, bet norėjosi truputį daugiau istorijos, daugiau visokių senovinių ritualų. Nors gal čia jau mano fantazija įsisiautėjo 🙂 Nepaisant to knyga man tikrai patiko ir ją “sudorojau” su malonumu. 😊

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s