Leidykla Tyto alba 2017m Vilnius 657psl. 3,5/5

Būna knygų, kurias skaitant prisižymi begalę pastabų ir po to būna labai lengva parašyti apžvalgą. O būna, jog tiesiog perskaitai ir lapas taip ir lieka tuščias. Šį kart taip nutiko su šia istorija. Istorija nukėlusia į senovės Egiptą.

Esu iš tų, kurie dievina Egiptą – ypač senovės! Man viskas kas susiję su tuo atrodo taip magiška ir paslaptinga. Bet kažkodėl ši knyga nesukėlė tokio didelio susižavėjimo, kokio tikėjausi.

Pasakojimas nukelia į Faraono Echnatono laikus, kai Egiptą drebina reformos ir karai, ne tik su kitomis valstybėmis, bet ir vidiniai, tarp žmonių niekaip nenorinčių atsisakyti senųjų dievų ir faraono sekėjų.

Visa istorija pasakojama Sinuhės egiptiečio, kuris buvo ir vargšų gydytojas, ir karališkasis kaukolės atverėjas, ir pasiuntinys, ir draugas ir dar daug kas. Per visus 650 puslapių, autorius panardina skaitytoją į nuostabią senovės pasaulio kaitrą, į siautulingą nuotykių sūkurį ir nežmonišką karštį, puikiai atskleisdamas to laikotarpio aktualijas, žmonių tarpusavio santykius ir kraštų skirtumus.

Bet kas manę nepatiko – tai būtent pagrindinis herojus. Na skaičiau ir net erzino vietomis jo nenuovokumas. Gerai gyveno ir daug pasiekė tik savo ištikimojo tarno dėka. Jei ne apsukrusis tarnas būtų jo nuotykiai pasibaigę net neprasidėję… Ir jei iš pradžių dar galėjai tikėti, jog tai jaunatviškas naivumas ir ilgainiui jis įgaus tos nuovokos. Tai įpusėjus knygai, jau buvo aišku, kad deja niekas nepasikeis. Būtent dėl jo niekaip negalėjau iki galo įsijausti į istorijos vingius ir knygos vertinimas yra vidutinis.

Apibendrinant dar galima būtų pasakyti, jog nors knyga ir atrodo didelė ir apimtis stulbinanti, bet skaitėsi lengvai ir greitai. Nuotykiai, šalys keitėsi vienas po kito, tad laiko nuobodžiauti tikrai nebuvo. Tad jei yra bijančių vien dėl to, jog reiks prie kūrinio praleisti daug laiko – galiu nuraminti, jog taip nebus 😉

Senatvei atėjus, siela lyg paukštis grįžta į vaikystės dienas.