Kristina Sabaliauskaitė – Silva rerum (I-IV)

Leidykla “Baltos lankos” 4/5

Garsioji “Silva rerum” saga 🙂 Gan ilgai ji laukė savo eilės mano lentynoje ir štai ji jau perskaityta. Skaičiau visas dalis iš karto, tad nusprendžiau ir aprašyti visas iš kart.

Daug neišsiplėsiu pasakodama kas ir kaip. Tiesiog paminėsiu, jog tai vienos lietuvių bajorų Norvaišų giminės istorija apimanti daugiau nei šimtmetį (17-18a). Tuo pačiu tai ir pačios Lietuvos istorija.

Pirmoji dalis buvo pati neįdomiausia ir prisipažinsiu vietomis net nuobodi. Perskaičius daugiau nei pusę knygos vis dar negalėjau pasakyti, jog istorija mane sudomino. Ir jei nebūčiau turėjusi visų knygos dalių, net nesu tikra ar būčiau baigusi. Kodėl taip atsitiko? O gi dėl tų begalinių aprašymų. Norėjosi daugiau veiksmo ir truputį mažiau žodžių žaismo. Aš mėgstu kai autorius “netaupo iškalbos”, bet per didelis užsižaidimas vargina. Tad tas kiekvienos smulkmenos aprašymas man pasirodė per daug smulkmeniškas ir nereikalingas.

Kas patiko? Tai kaip supažindinama su kiekvienu veikėju. Kaip prie jo prieinama ir žingsnis po žingsnio atskleidžiama uždanga slepianti tikruosius jausmus, mintis bei slapčiausias svajones.

Pirma knyga – tai šeima ir meilė. Tai kaip įžanga į pačią istoriją. Įžanga, kuri nelabai įdomi, bet be jos niekaip 🙂 Įvertinčiau 3/5

Antroji dalis man patiko labiausiai (todėl ir foto būtent dariau jog matytųsi šioji 😉 )! Veiksmas įsisuka kur kas greičiau ir susidomėjimas pagauna nuo pirmųjų puslapių. Tiesa vis dar akis kliūna už tų nesibaigiančių aprašymų, bet kai aplink sukasi vienas veiksmas po kito, tie aprašymai nukeliauja į “tolimą kampą”.

Istorija prasideda klausimu “o kas jeigu?” ir tai tarsi neduoda ramybės visiems veikėjams. Visa ko esmė – tai skausmas, kančia, badas ir mirtis. Kaip kiekvienas reaguoja susidūręs su tokiomis aplinkybėmis? Kaip susitaiko (ar ne) su tuo kas neišvengiama.

Be galo patiko, jog knyga pilna jausmų, išgyvenimų, pačio gyvenimo! Tikrai nuostabiai perteiktas gyvenimo ir būties jausmas! Įvertinčiau 5/5

Trečioji dalis taip pat patiko. Čia jau labiau pasakojama vieno žmogaus gyvenimo scenos. Gilinamasi į jausmus. Svarstomi šeimos bei ištikimybės aspektai. Tuo pačiu atskleidžiama didesnė dalis istorijos, supažindinama su kunigaikščiais ir jų gyvenimo užkulisiais. Įdomu, puikiai parašyta ir tikrai smagu iš arčiau žvilgtelti į savo istorijos šaknis. Įvertinčiau 4/5

Ketvirtoji dalis daugiausiai pasakojama vieno žmogaus istorija ir jo požiūris į visą kas vyksta aplink – į savo šeimos konfliktus, į įvykius Lietuvos krašte, į didžiąsias permainas, bet tuo pačiu ir į savo vidinio gyvenimo užkaborius, giliausius jausmus, neišsipildžiusias svajas. Šis pasakojimas man kažkiek kvepėjo melancholija. Ir skaitėsi ilgiausiai iš visų knygų.

Buvo gausu ir tų nesibaigiančių smulkmeniškų aprašymų, bet turiu pasakyti, jog kai skaitai jau ketvirtąją dalį, tai prie jų taip pripranti, kad tiesiog nebepastebi 🙂 Įvertinčiau 4/5

Apibendrinant pasakysiu, jog visgi man patiko. Tas Lietuvos istorijos gvildenimas priminė kaip mažai iš tiesų domiuosi būtent mūsų pačių istorija. Tarsi pirštu pabaksnojo kažkur ten į vidų 🙂

Dar labai patiko kaip atskleidžiamos istorijos, kaip neriama į prisiminimus ir per juos vystomas veiksmas. Tas daugiasluoksniškumas tiesiog užburia. Atrodo, jog ta istorija atskleidžiama per prisiminimų skraistę ne ką mažiau jaudina nei pats gyvenimas. O gal net ir labiau. Nes gyvenant ta esama akimirka sugebi susitelkti tik į vieną jausmą draskantį sielą, o po daugelio metų tą patį įvyki gali matyti jau kita šviesa, apipiną viso gyvenimo vingiais.

Žodžiu – tikrai verta dėmesio saga!

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s