Alma littera 2018m Vilnius 462psl. 4/5

Detektyvai yra toks žanras, kuris priverčia knygą perskaityti per porą dienų. O geri detektyvai net erzina, nes esi pasirengęs ir nevalgyti, ir atsisakyti kitų užsiėmimų, kad tik sužinotum kaip gi viskas baigėsi. Beje ši “Aš keliauju viena” knyga visiškai tinka antrajam variantui, nes tikrai negalėsite atsitraukti nuo jos.

Pirmoji iš trijų Samuel Bjork (tikrasis vardas ir pavardė Frode Sander Oien) išleistų detektyvinių knygų. Norvegų rašytojas sulaukęs tarptautinio pripažinimo, supažindina su pagrindiniais veikėjais detektyvais Mia ir Munku, kurie be abejo domina ne mažiau nei pats siužetas. Munkas – vyriausiasis detektyvas, nors ir turintis rūpesčių šeimoje, bet puikiai išmanantis savo darbą. O Mia… Mia išskirtinė. Turinti neeilinius sugebėjimus, bet ir išgyvenanti neeilinę krizę. Grįžo ištirti šios paskutinės bylos. Būtent šis Mios unikalumas labai sudomino ir viliojo sužinoti ar ji susitvarkys?

Mia nebegirdėjo nieko, ką jis sakė. Ji jau užsidarė savame pasaulyje. Gurkštelėjo didelį gurkšnį, giliai įkvėpė ir ėmėsi studijuoti nuotraukas.

Knyga tikrai prikaustanti dėmesį. Viena po kitos randamos nužudytos ir kaip lėlės aprengtos mergaitės. Greta pagrindinio veiksmo rutuliojasi daug kitų scenų, daugybės žmonių gyvenimo akimirkų, kuriuose autorius ir paklaidina skaitytoją leisdamas susidaryti savo išvadas ir spėjimus. Kad autoriui puikiai pavyksta žaisti su skaitytoju, tai akivaizdu. Negalėjau atsitraukti nei minutei, kaip knietėjo sužinoti pabaigą. Tad visi 460psl tiesiog tirpte ištirpo!

Labai patiko kaip atskleisti veikėjų charakteriai, kaip išpildyti ir išlaikyti iki pat pabaigos – tokie tikri su savo problemomis, iššūkiais ir išskirtinumais.

Dabar apie tai kodėl visgi įvertinimas ne penki, o tik keturi. Esu gan priekabi 🙂 Tad užkliuvo keletas smulkmenų, kurių Jūs galbūt ir nepastebėsit, bet man nepraslinko pro akis. Tiesa, pabandysiu neatskleisti detalių, jog nesumažėtų intriga jei dar neskaitėte 😉

Tad ką pastebėjau:

• siužeto vingis (negaliu sakyti koks, bet jei labai norite sužinoti – klauskite) gan dažnai sutinkamas detektyviniuose kūriniuose (tiek knygose, tiek filmuose);
• keletas nelogiškų detalių – asmuo kuriam gresia pavojus, paliekamas be apsaugos; kaip nusikaltėlis sužino tam tikrą informaciją taip pat neatskleidžiama, tad susidaro įspūdis, jog autorius tiesiog nežinojo kaip logiškai tai pagrįsti ir paliko “tiesiog taip”, su ta mintimi, kad gal niekas nepastebės 🙂 ;
• norėjosi, jog būtų nurodytas laikas, tam kad būtų galima suprasti kada vyksta koks veiksmas. Nes daug veikėjų ir kiekvienas kažką daro, bet kai nėra nurodyta nei datų, nei laiko, sunku suprasti kuris veiksmas vyko pirmiau. Žinoma pagrindinių veikėjų veiksmo gija aiški, bet kiti kurie tik kartą nuo karto pasirodo fone, bet taip pat svarbūs, jau lieka tik spėlioti ar laikas lygiagretus, o gal ne. Tad man asmeniškai trūko tikslumo.

Apibendrinant pasakysiu, jog jei tokio žanro knygos patinka, neabejotinai šis autorius turi atsirasti jūsų mėgstamiausių sąraše! Knyga tikrai verta dėmesio! O aš jau nekantrauju imtis antrosios dalies! 🙂