Leidykla Sofoklis 2019m Vilnius 191psl. 5/5

Viena laukiamiausių mano šių metų knygų! Po pirmosios knygos (“Prieraišumo laisvė” išleista Sofoklio 2018m.), autorė užsikėlė labai aukštą kartelę ir šią knygą ėmiau su didžiausiu laukimu, ir troškimu vėl pasinerti į autorės kuriamą tamsos bei fantazijų pasaulį. Lūkesčiai buvo labai dideli! Neramino tik tai, jog šį kart ne vientisa istorija, o apsakymų rinkinys (nesu didelė jų gerbėja). Bet jau po pirmųjų puslapių supratau, jog knyga nenuvils!

Pirmasis apsakymas toks pilnas tamsos, įtampos ir mistikos, kad net širdis daužytis smarkiau pradėjo 🖤 Tad pradžia buvo kažkas WOW 🖤

Vieni apsakymai įtempti, kiti netgi keliantys šleikštulį… kad ir kokius jausmus iššauktų, negali nesutikti, jog visi stiprųs emociškai, balansuojantys tarp fantazijos ir realybės, o ta plona riba, kuria veda autorė skaitytoją tikrai labai plonytė.

Labai patiko, jog visi apsakymai daugiasluoksniai, gilūs ir paliečiantys vis kitas šiųdienai aktuales temas: žmonių santykius, vaikų ir tėvų ryšius, sutuoktinių problemas ir net kultūrą bei meną (kas iš vis retenybė). Praleidžiama per mistikos prizmę, truputį padidintą, vietom sumažintą. Bet nors vaizdas ir iškreiptas – apsakymai, tikrai pasirodė stiprūs.

Tarsi į viską žiūrima iš kitos perspektyvos, kitokios erdvės. Net įvardinčiau tai kaip, Samantos Schweblin prizmę. Ji turi ją tokią savitą ir unikalią, kad negali nesižavėti. Atrodo tokios kasdieniška situacijos kaip: jaunos šeimos nenoras kūdikio (abortas), vaiko vidinė trauma dėl išsiskyrusių tėvų ir t.t. Bet visos šios istorijos pateikiamos taip, kad kažką viduje sujudina ir supurto tikrąją to žodžio prasme.

Tiesa, manau ne visiems vietomis makabriškas pateikimas patiks, o ir sugebėjinas į situaciją pažvelgti visiškai iš kito kampo, gali likti nesuprastas, tačiau tiems kuriems KITOKS yra tolygus įdomus, genialus – tikrai skaitys su malonumu!


Pabaigai. Pirmoji autorės knyga “Prieraišumo laisvė” buvo pernai metų mano geriausiųjų penketuką! O šį neabejotinai bus šių metų geriausiųjų sąraše 🖤 Tikrai žinau, jog norėsiu dar kartą perskaityti ir permąstyti šiuos apsakymus.

Vienintelis mano patarimas – skaityti neskubant ir leidžiant pasąmonėje susigulėti istorijų “skambesiui”. Šioje vietoje aš padariau klaidą ir greit skaitydama tikrai praradau dalį malonumo, tad perskaičius liko jausmas, kad daug ką pražiopsojau ir norėtųsi perskaityti viską dar kartą. Ką tikrai greitu metu padarysiu! O dabar belieka laukti daugiau šios autorės darbų 🖤