Leidykla Balto 2019m Vilnius 368psl

Istorija užkariavusi daugelio skaitytojų širdis! Buvo labai smalsu sužinoti kas čia per “stebuklas” 🙂 Ir išsiaiškinau 😉

Knygos pradžioje yra autorės padėka, kuri kaip bebūtų keista ne gale, kas dažniausiai būna, ir kas dar keisčiau, kad aš ją perskaičiau, nes šį skyrių aš tiesiog praleidžiu. Šį kart padariau išimtį ir nepasigailėjau, nes iš jo atsiskleidžia, jog autorė – žmogus su puikiu humoro jausmu, o tai iš kart nuteikė teigiamai 🙂

Anotacijoje teigiama, jog tai psichologinis trileris, bet ko jau ko, tačiau šios knygos nepavadinčiau ne tik kad trileriu, bet ir detektyvu. Geriausiu atveju tempčiau link psichologinės dramos – šeimos santykiai, išgyvenimai kurie vienaip ar kitaip suformavo veikėjų charakterius. Detektyvinė linija tokia smulki, jog keliauja “kažkur toli už horizonto”… žinoma ji “paskanina” kūrinį, įneša žiupsnelį intrigos, bet ji labai silpna.

Iš pirmo žvilgsnio, gan paprasta istorija – randama nužudyta turtinga našlė ir jos šeima atsiduria tarp įtariamųjų. Tačiau dviem laikotarpiais (dabarties ir praeities) pasakojama istorija atveria daugybę “žaizdų” ir gilių patyrimų randų.

Dar vienas įdomus/keistas autorės pasirinkimas, tai visą istoriją pasakoti tik iš moterų perspektyvos. Nežinau ką autorė norėjo tuo pasakyti, bet susidarė įspūdis, jog kaip moterys sudėtingos asmenybės, taip vyrai … na kaip čia švelniau išsireiškus… neverti dėmesio, jog apie juos daugiau būtų rašoma? Tarsi – eini į darbą, rūpiniesi finansine šeimos dalimi ir tuo viskas baigta, o va jau moterys, tai jau kas kita 🙂 Nors gal aš šioje vietoje truputėlį per daug priekabi ( ups 😀 )

Kas patiko, tai vadinamoji “Anyta” – išskirtinis charakteris, tvirtos nuostatos (nors ir nelabai realios tikrame gyvenime), kurios verčia pamastyti apie tikrąsias vertybes. Šioji moteris man patiko savo tvirtumu, užsispyrimu. Galbūt ne visada pasielgdavo taktiškai, bet sužinojus jos gyvenimo istoriją, tai palieka kaip ir savaime aišku. Tiesa, dar visai smagus personažas pasirodė ir jos vyras – tokia priešingybė, bet jų pora man tikrai patiko 🙂

Visi kiti veikėjai nepaliko didelio įspūdžio, bet tikiu, jog kiekvienas žiūrėdamas iš savo perspektyvos juos įvertins skirtingai.

Turiu pripažinti, jog knyga man tikrai patiko, nors tai lengvas laisvalaikio romanas su detektyviniu užmoju, bet juk ir tokių knygų reikia. O ši dar nešanti visai neprastą žinią apie vertybes, apie tai ką žmonės nutyli, ką kartais nori parodyti, bet nemoka, apie skirtingų patirčių skirtingai suformuotus charakterius. Pabaiga nors ir ne kažkokia baisiai intriguojanti, bet tokia norisi sakyti pamokanti (kad ir kvailai tai skambėtų).

Tikrai patiks, kai norisi lengvo, neįpareigojančio ir smagaus kūrinio. Smagaus – čia taikau į autorės humoro jausmą, o ne į knygos turinį 😉

Įvertinimas 3,5 / 5