Caroline Kepnes – TU

Leidykla Sofoklis 2019m Vilnius 448psl

Knyga pagal, kurią sukurtas populiarus serialas. Toks populiarus, jog retas kuris jo nematė ar bent jau negirdėjo, o jei ir negirdėjo, tai vis tiek dauguma kalbėjo. Žodžiu, gaila, jog lietuviškas knygos variantas mus pasiekė tik po kiek laiko ir imti kūrinį, kai jau matei serialą visada yra rizikingas reikalas, juk viskas jau žinoma (bent jau pagrindinės gairės), tad visada yra klausimas ar sugebės rašytinis variantas nustelbti vaizduojamojo sukurtą įspūdį, kuris reikia pripažinti buvo “nunešantis stogą”.

Jau skaitant supratau – man patinka. Žinoma, neišvengiamai lygini su serialu, bet jau čia nieko nepakeisi kai esi jį matęs ir tame nėra nieko blogo. O knyga mane maloniai nustebino, nes skyrėsi nuo savo vizualizacijos ir gan nemažai. 😉

“Tu” tai pirmoji serijos knyga apie išskirtinį, bet iš pažiūros paprastą vaikiną Džo, dirbantį knygyne ir, rodos, tiesiog leidžianti savo niekuo neišsiskiriančias dienas. Tačiau už be galo ramios (gal net per daug) vaikino išvaizdos slepiasi tai ko daugelis nenorėtų atskleisti ir ką pamatė Bekė, kurią Džo tiesiog dievino.

Autorės žodžiais tariant – “I remember when I wrote You and someone first referred to Joe as a serial killer. I argued ‘he’s not a serial killer, he meets these terrible people and has these awful thoughts, but he’s very sensitive’. It’s very strange to realise you have written a serial killer.”

Na o dabar apie knygą. Patiko, jog istorijoje nesiblaškoma tarp daugybės veiksmų ir veikėjų, o susitelkiama į žmogaus vidų ir jo kovas su sieloje tūnančiais demonais. Seriale mūsų pagrindinis veikėjas vaizduojamas ir kaip galintis suprasti, būti empatiškas ir net ištikimas draugas, kai tuo metu knygoje tokios priešpriešos nėra. Tad man knyga padarė stipresnės ir gilesnės įspūdį. Tiesiog, žmogus su tokiomis psichologinėmis problemomis, tiesiog negali būti kartu ir rūpestingas (taip kaip mes tai suprantame), ir taip kaip jis supranta rūpinimusi kitais (per savo iškreiptą perspektyvą), nes tai prieštarauja ne tik pagrindinei minčiai, bet ir elementariai logikai.

Tiesa, skaitant knygą, visą laiką galvoje sukosi mintis, jog istorija artima “Amerikos psichopatui” – toks pat visuomenės susitelkimas į save, jog nematai kas vyksta tau prieš nosį. Visi veikėjai daugiau ar mažiau turi savų vidinių (gal net psichologinių) problemų.

Paliečiama ir dabartinių laikų “rykštė” tai soc. tinklai ir internetinė erdvė, kurioje bet koks geriau išmanantis žmogus gali gyventi tavo gyvenimą, per daug nevargdamas. Taip parodydamas, kokie iš tiesų mes esame pažeidžiami ir nesaugūs grūzdami savo gyvenimus į viešą erdvę.

Dar vienas (šį kart ne toks malonus aspektas), tai begalinis visų veikėjų noras dulkinti… visa knyga prigrūsta putyčių, papukų ir minčių apie seksą. Šį kart tikrai nepagailėta, bet tai žinoma padeda sukurti tą atmosferą, kurioje skendi veikėjai ir parodo kaip neišsakyti jausmais “velia” žmogaus protą.

Žodžiu, knyga man paliko tikrai gerą įspūdį ir jei kas paklaustų, drąsiai sakyčiau, jog rinkčiausi knygą, nei žiūrėčiau serialą! Net gi svarstau nežiūrėti antrojo sezono tik tam, kad būtų įdomiau skaityti antrąją knygą (kurią tikiuosi leidykla nuspręs išleisti 😉 ). O Džo Goldbergas, tikrai išliks atmintyje kaip nepaprastas vaikinas, kuris tik norėjo mylėti 🙂

Įvertinimas 4/5

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s