Leidykla Obuolys 2017 Vilnius 519psl

Jane Austen “Ema” pirmoji mano skaityta šios autorės knyga. Taip, taip gėda… klasika… Na bet neskaičiau anksčiau, ką dabar jau … neslėpsiu 🙂 Nors visai nesigailiu, nes tobulesnio laiko imtis šios knygos anksčiau nebūčiau galėjusi net įsivaizduoti: gyvenant tikrojo (senojo) Anglijos kaimo apsuptyje, keliauti šios knygos puslapiais buvo tikra magija!

…kai graži moteris pasiduoda kvailybei, jai telieka numirti, o kai ji tampa nepakenčiama, savo nešlovę gali nuplauti irgi tik tuo pačiu būdu.

Na, Ema tikrai ne mano mėgstamiausias personažas. Užaugusi mažame miestelyje, kuriame pagal savo kilmę buvo aukštesnės padėties nei visos kitos merginos, jautėsi ne tik visa galva geresnė, bet ir tikėjo, jog gali žaisti kitų gyvenimais. Visą laiką bandžiusi demonstruoti, jog yra savo gyvenimo ir norų šeimininkė, prieštaraujanti tradicijoms ir esamai tvarkai. Iš viso to ką pavadintum bandymu pranokti esamą laikotarpį, iš tiesų buvo tik kaukė, po kuria slėpėsi visiška tipinė tų laikų moteris, kuri mažiausiai kliūčiai pasireiškus parodė, jog tai buvo tiesiog jos žaidimai ir užgaidos, išpaikintos aukštuomenės damos noras pasipuikuoti prieš kitus savo galia.

Bet tuo pačiu mane sužavėjęs jos atsidavimas tėvui ir pasiaukojimas, jo gerovei – tai iš ties pasirodė labai nuoširdus mylinčios dukros gestas. Sugebėjimas atjausti ir prisipažinti klydus – tai tikrai puikios savybės!

Žinoma, negaliu likti abejinga ir to laikmečio bendravimo formai bei kalbos vaizdingumui, turtingumui, kartais net gaila, jog tai seniai liko praeityje. Bet dabar daug aiškiau suvokiu anglų pokalbių niuansus ir vingrybes bei iš kur visa tai kyla. Man be galo gražu!

Apibendrinant, visai nesinori leistis į detalesnį istorijos aprašymą, nes tokioms knygom norisi kuo trumpesnio apibūdinimo arba išsamios diskusijos. Diskusijos mes čia nesukursime, tad manasis apibūdinimas būtų “Devynioliktojo amžiaus pasaka” 😉

Įvertinimas 4/5