Leidykla Sofoklis 2019m Vilnius 256psl

Žmogus niekada neperpras kito žmogaus.

Vietnamo karas. Mažai esu apie tai skaičiusi tad su malonumu “nėriau” į mažai pažįstamą pasaulį ir nuo pat pradžių pajutau simpatiją autoriui. Jo humoras ir ironija visą pasakojimą praskaidrina tarsi saulės pliūpsnis tamsioje, karo sūkuryje pulsuojančioje istorijoje. 

O greta karo esti visą nustelbianti meilė. Gal ne tokia romantiška, kokias mums pasakoja įsimylėję romantikai, bet tikra, tokia dėl kurios laimės esi pasiryžęs jos atsisakyti.

O šalia viso to, dar yra ir ŽMOGUS. Toks paslaptingas padaras, kurio neperprasi net ir stebėdamas pro padidinamąjį stiklą.

Anksčiau ar vėliau žmogus turi pasirinkti, kieno pusėn stoti. Jei jis nori likti žmogumi.

Tad apie ką yra ši istorija?

Reporteris Fauleris susipažįsta su “specialiąją misiją” Vietname vykdančiu amerikiečiu Pailu ir nuo to momento jį “užgriūna” tai ko jis labiausiai bijo – tenka rinktis kurią pusę palaikyti, rinktis tarp draugo ir sąžinės, tarp mylimos moters ir jos atsisakymo.

O visa tai atskleidžiama tokiu gražiu rašymo stiliumi, jog skaičiau ir mėgavausi kiekvienu sakiniu! Neabejotinai autorius papuola į mano mėgstamų sąrašą.

Naivumas visada be žodžių prašosi globos, bet daug protingiau būtų saugotis jo; naivumas – tai kaip kurčias raupsuotasis, kuris pametė savo varpelį ir švaistosi po pasaulį nežinodamas, kiek daug blogo daro.

Turiu pasakyti, kad man labai patiko! Būna perskaitai knygą ir randi kabliukų. Ši iš tų prie kurios neprisikabinsi. Toks tikras pavyzdys kaip turi būti parašyta knyga: siužeto linija, puikiai atspindėtas laikmetis, vieta ir aplinkybės, pagrindinio veikėjo harakteris pilnai išpildytas, su tokiomi natūraliomis ir žmogiškomis savybėmis, nepagailint ir šlakelio humoro. Žodžiu puiki! Ne kiek dėl siužeto, kiek dėl sugebėjimo atskleisti žmonių pasirinkimus, vidinius prieštaravimus ir dvejones.

Neabejotinai skaitysiu ir kitas autoriaus knygas (jis jų parašė per ~30).

Įvertinimas 4,5/5

“Kartais ji atrodydavo nematoma lyg ramybė”