Eka Kurniawan – Grožis lyg žaizda

Leidykla kitos knygos 2018m Vilnius 456psl

Knyga laukusi savo eilės gan ilgai, bet ne dėl to, jog nenorėjau jos skaityti, o tiesiog tikėjau, kad ji kitokia, užgniaužianti kvapą ir supažindinanti mus su mistišku indonezijos pasauliu. Tad, taupiau ir laukiau tinkamo momento.

Ar knyga pateisino lūkesčius? Tuoj viską ir atskleisiu.

Pati pradžia, pirmieji puslapiai man buvo tarsi mįslė ir skaitydama vis sukau galvą ar ši istorija patiks? Ar įtrauks?

Nuo antrojo skyriaus autorius pakvietė pakeliauti laiku per Indonezijos istoriją ir tai buvo tikrai labai įdomu!
Mažai ką teko skaityti apie šią šalį, jos karus, mitus ir legenda, tad pasinėriau į kūrinį visa galva 🖤 Greta viso to “stovėjo” intriguojanti pagrindinė veikėja Devi Aju – stipri moteris mokanti gyventi ir iš gyvenimo imti tai kas tuo momentu geriausia, ir visai nesvarbu ar ji gyvena pasiturinčių senelių namuose, ar karo belaisvių stovykloje, ar viešnamyje. Autorius ją piešia, kaip labai gražią, bet ją tokią daro, mano akimis, vidinės jos savybės, o ne tik išorinės.

Negaliu nepaminėti ir autoriaus humoro jausmo, toks taiklus ir vietomis “kandantis”, bet kūrinį pagyvinantis .

O apie ką pati istorija?

Tai be galo gražios prostitutės ir jos šeimos gyvenimo istorija. Tačiau ne paprasta,o susipynusi su Indonezijos istorija, mitais, legendomis, pasakomis, visais svarbiausiais politiniais XXa įvykiais. Toks siurrealistinis magiškas pasaulis su gretimai gyvenančiais vaiduokliais ir revoliucijas kuriančiais komunistais. Gal netgi sakyčiau, tai Indonezijos kultūra sudėta į keistą bei paslaptingą šeimos istoriją.

Kaip pradžia man patiko, taip keliaujant per kūrinį atradau vietų, kurios privertė mano entuziazmą ir žąvėjimąsi nuslūgti. Kodėl?

Pirmiausia į akis krito brutali, griežtoka ir tiesmuka kalba kai šūdas, kekšės, dulkintis ir panašūs žodžiai vartojami taip gausiai, kad kartais atrodo gal kiek per daug. Šioje, vietoje iš kart prisipažįstu, knygos yra ta vieta, kurioje aš ieškau subtilumo, kalbos grožio. Toleruoju ir visus kitus vartotinus žodžius, bet gal mažesniais kiekiais 😅

Perkopus pusę knygos supratau, kad politika, komunistai, karai, banditai ir visų jų istorijos man darosi nuobodžios. Tad šioje vietoje susidūriau su iššūkiu – tas vietas, kurios nesusijusios su Devi Aju šeimos istorija tiesiogiai, reikėjo save raginti skaityti, nes gan užsitęsdavo. Teksto tikrai daug ir net kilo minčių, jog jei autorius kelias vietas būtų išmetęs, tai aš tikrai būčiau ne prieš. 😅

Na, o jei apibendrinti, tai knyga man patiko. Kūrinys kokio dažnai nesutiksi. Patiko kaip autorius suneria istoriją, Indonezijos kultūros paveldą ir meilę, kai istoriniai faktai tarsi papuošiami meilės istorijomis, kas praskaidrina nuotaiką, skaitant apie nuolatinius karus ir besivoliojančius lavonus.

Gaila tik, kad tie karai, pirtizanai ir komunistai vietomis užgožė pagrindinę istoriją.

Įvertinau 3/5

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s