Elizabeth Kolbert – Šeštasis išnykimas: ne vien gamtos istorija

Leidykla Baltos lankos 2018m Vilnius 320psl

Absoliučiai nereali knyga! Kodėl niekas mūsų mokyklos laikais per biologiją taip įdomiai nedėstė medžiagos? Aišku atsakymas paprastas – tokios informacijos tuo metu dar net nebuvo.. ech.. visai kitaip būčiau mokiusis ir žiūrėjus į pasaulį. Bet džiaugiuosi, jog bent dabar turiu galimybę sužinoti tai kuo mes kaip žmonės prisidedame ne tik prie klimato kaitos, bet ir prie šeštojo išnykimo.

Kas tai – “Šeštasis išnykimas”? Apie tai autorė ir pasakoja, prieš tai dar papasakojusi, kokie buvo pirmi penki.

Nežinau, ar Jums taip būna, bet man mokslo populiarinimo knygos labai patinka, tikrai net labai, tačiau prieš imdamasi šio žanro vis padvejoju ar nebus nuobodoka, ar nebus per daug sudėtinga? Ir šis kartas ne išimtis. Tikrai buvo visokių minčių, tačiau jos išsisklaidė neįtikėtinai greitai! Autorės sugebėjimas rašyti tokiomis rodos rimtomis temomis kasdieniškai, net su humoro pavergė nuo pirmųjų puslapių.

Autorė daugiausia paliečia dabartines rūšių nykimo problemas, bet pasitelkdama pavyzdžius iš istorijos papasakoja apie visus svarbiausius (penkis) ligšiolinius rūšių išnykimus. Labai maloniai nustebino, jog autorė kalba apie problemą iš įvairių pusių, tad nėra kategoriško teisimo, ko buvo galima tikėtis iš knygos kalbančios apie katastrofiškus įvykius. Autorė ne tik, kad nesilaiko įsikibusi vienos pusės, bet ir labai gražiai atskleidžia žmonių pastangas gelbėti nykstančias rūšis.

Dar vienas įrodymas (jei tokių dar trūksta), kaip rimtai žmonės žiūri į rūšių išnykimą. Prarasti net vieną rūšį taip skaudu, kad atliekame ultragarso tyrimus raganosėms ir pirštais maloniname varnas.

Tai buvo tikra staigmena, nes net neįsivaizdavau, jog egzistuoja tiek organizacijų, kurios vykdo įvairius tyrimus ir bandymus trunkančius net daugiau nei kelis dešimtmečius ir tik tam, kad pavyktų išgelbėti bent kelias nykstančias rūšis. Tai nuteikia tikrai optimistiškai, nes supranti, jog, nors ir esame ta dominuojanti rūšis “kaip piktžolė” niokojanti viską aplink, bet bent jau dabar esame pakankamai sąmoningi, kad bent pabandytume išgelbėti tai ką galbūt su visam praradome.

Alanas Burdickas Homo sapiens yra pavadinęs “ko gero, sėkmingiausiu įsibrovėliu biologijos istorijoje”.

Na ir dar kartelį negaliu nepaminėti autorės puikaus humoro jausmo. Vietomis tikrai privertė nusijuokti, ko nesitikėtum iš rimtos knygos ypač kalbančios tokia liūdna tema.

Jei visa tai nepadės ir bus tikrai šakės, yra manančių, kad žmonėms vis tiek viskas bus gerai: tiesiog išsikelsime į kitas planetas.

Nežinau ar nenuskambėsiu labai jau banaliai, bet po šios knygos norisi dar labiau saugoti mus supančią gamtą ir ne tik gyvūnus, bet ir augalus bei vabaliukus. Net vorus pradėjau gaudyti ir leisti lauk, o ne paprasčiausiai pritrėkšti su šlepete. 🙂 Tad vienareikšmiškai – knyga PUIKI! O mano vertinimas 5/5.

Beje, autorė už šią knygą gavo Pulicerio premiją. Neabejotinai buvo to verta! 🙂

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s