Leidykla Sofoklis 2020m Vilnius 384psl

Viršelis išduoda, jog knyga bus vasariškai lengva su paslaptimi. Tad jei taip pagalvojote ją pamatę – jūs teisūs. Tai tikrai buvo lengvas kūrinys su truputėliu istorijos, trupinėliu detektyvo (paslapčių aiškinimosi), Provanso dvelksmu ir žinoma meile.

Kuo patraukė mane ši istorija? Šįkart ne Prancūzija ir net ne Provansas, netgi ir ne paslaptis. Ši knyga slepia mergaitės iš vaikų namų istoriją – ir tai yra vieta, kuri mane pagavo. Tarp tų “dabarties” ir “praeities” pasakojimų, probėgšmais pasirodydavo ir Keidės vaikystės nuotrupos. O šios ir palaikė mano susidomėjimą!

Visada tikėjau, jog blogų vaikų nebūna, kad net ir blogiausiai besielgiantis vaikas iš tikrųjų tik trokšta meilės, šilumos ir, žinoma, namų.

Apie ką pasakoja knyga? Čia sudaryta iš daug istorijos sluoksnių: šiandienos Provansas ir Paryžius Keidės akimis, 1901m Klementų pilis Džozefinos ir Maelės akimis, 1944m istorija Fabricijaus akimis ir dar daug kitų, kurios susijungė tam, kad papasakotų mums apie karą, meilę, išdavystę, paslaptį ir karuseles.

Daug veikėjų, daug istorijų, tad natūralu, jog vieni įvykiai labiau imponuoja, vieni veikėjai sulaukia daugiau simpatijų, kiti mažiau. Buvo tokių ir gan paviršutiniškų herojų, kurie pasirodė “neišdirbti”, ne iki galo atskleisti. Tad to įsigilinimo trūko. Gal jei jų nebūtų buvę tiek daug, gal būtų buvę kitaip. Dabar toks įspūdis, jog norėta perpasakoti daug istorijų. Gal tiesiog jų būtų užtekę mažiau.

Šįkart nedaugžodžiaujant, vertinimas – lengvas, bet vidutiniškas kūrinys – 3/5