Leidykla Alma littera 2020m Vilnius 192psl

Šį kart apie knygą iš kito galo. Visada pradedu nuo teigiamų pastebėjimų, bet šį kart noriu pradėti nuo to kas man nepatiko. Tik nepadarykite išvadų per anksti. Knyga man patiko, tad skaitykite iki pabaigos 😉

Persiskaitė labai greitai. Bet man labai nesiderino tema, tokia brutali, tiesiog košmariška, absoliučiai beviltiška, ir rašymo stilius toks vietomis poetiškas. Skaičiau ir man jie niekaip kartu nederėjo … niekaip. Taip ir norėjosi patarti autorei apsispręsti ar eiti rašyti apie nuostabius saulėlydžius, ar susikoncentruoti į tą siaubo pasaulį, kurį ji demonstruoja, nes apie tokį pasaulį dar neteko skaityti, nors Pietų Amerikos “juodosios skylės” ne naujiena, bet dažniausiai juose būna bent kibirkštėlė vilties. O autorės piešiamas Karakasas yra visiška pragaro gelmė.
Skaitant knygą, taip slėgė bloga nuotaika dėl to bejėgiškumo, kad tie vaizdingais būdvardžiais apsupti vaikystės prisiminimai netgi erzino.

Nepraslydo pro akis keisti pagrindinės herojės sprendimai. Nenoriu atskleisti kokie, bet tokių buvo ir tokie nelogiški pasirinkimai stebino neigiama prasme.

“Vos dvi raidės skiria žodžius “palikti” ir “pasilikti”.”

O kas labiausiai nuvylė, tai, kad istorija išgalvota. Anotacijoje teigiama, jog tai autobiografinėmis detalėmis paremta knyga, tad tikėjausi daugiau realybės jausmo, nei to netikrumo. Knygos istoriją galima išskirti į dvi dalis – tai pasakojimas apie vaikystę ir apie dabartį, kurios man tarpusavyje niekaip nesisiejo, o ir dabartis pasirodė “perspausta”. Tie baisumai, kurie vyksta Venesueloje tikiu, jog atvaizduoti tokie kokie yra, kad ir kokie žiaurūs jie būtų, bet buvo vietų, kurios man pasirodė netikros (neįtikėtinos).

Nors šįkart apie knygą pradėjau nuo minusų, bet turiu tarti ir pagiriamąjį žodį, nes knyga man patiko! Patiko, kad autorė rašo apie tai kas vyksta, gal ir perspausdama, vietomis, bet suprantu ją, nes taip lengviau prasiskverbti į skaitytojo širdį ir atkreipti dėmesį į tai kas vyksta.

Dar vienas pliusas, tai autorės sugebėjimas rašyti, žaisti žodžiais, varijuoti. Mane visada tai žavėjo! Anksčiau minėjau, kad rašymo stilius man nesiderino su tema, bet jei kalbėti tik apie rašymo stilių, tai jis pasirodė stiprus, kaip žmogus galinčio ir mokančio tai daryti. Tad neabejoju, jog autorės geriausi darbai dar laukia ateityje!

Mano įvertinimas 4/5