Jurga Ivanauskaitė – Viršvalandžiai

Leidykla Tyto Alba 2007m Vilnius 162psl

“Jaučiuosi taip, it 44 metus, per kuriuos mokiausi gyventi, buvo tik ilga įžanga prieš 45-uosius, kai mokausi mirti.”

Šia citata ir noriu pradėti kalbą apie išskirtinę Jurgos Ivanauskaitės knygą. Turiu prisipažinti, jog lig šiol jos knygų neskaičiau. O dabar turbūt paklausite, iš kur aš žinau, jog tai išskirtinė knyga jei neskaičiau kitų? Klausimas logiškas, bet tam, kad tai suprastum nereikia būti susipažinus su autorės kitais kūriniais. Ši knyga visiškai unikali savo tema, dėstymu, pabaiga…

Kaip pati autorė įvardija, ši knyga “Tai – Kelio ir Kelionės istorija.”

Man sunku skaityti šią knygą. Iriuosi per žodžius, sakinius, puslapius. Lėtai. Labai lėtai. Esu jautrus žmogus ir visada gilinuosi į pačią esmę. O skaityti “nuteisto” mirti žmogaus “išpažintį” mane slegia nežmoniškai sunkiai. Gal, kad pačiai vos prieš metus teko atsisveikinti su artimu žmogumi ir ta akimirka pasiliks su manimi amžinai. Skaitydama pradžią nerimavau ar įveiksiu ją visą, ar man nebus “per daug”. Įveikti įveikiau ir tuo džiaugiuosi. “Lydėti” žmogų į mirtį, suprasti kas vyksta jo viduje (bent maža dalele), manau yra neįtikėtina patirtis! O tai, kad mirtis egzistuoja, nors mes ją linkę pamiršti, ir ją įsisąmoninti ir save įžeminti yra naudinga. Besisukdami rutinoje ir materialeme pasaulyje, tas priminimas yra tarsi šalto vandens pliūpsnis į veidą, kuris nors trumpam (nors tą akimirką) padeda “atsimerkti”.

Ir kokia keista patirtis – perskaičius šią knygą, jaučiuosi autorei artima. Matyt tas žinojimas, jog žmogus atvėrė savo sielos duris, plačiai ir visiems norintiems, sukuria artumo jausmą.

Kaip ir daugelyje kritinių situacijų, gelbėja  autorės humoro jausmas, leidžiantis nepaskęsti toje slogioje ligos akivaizdoje. Ir kas keisčiausia juokiausi vietomis net balsu.

Džiaugiuosi perskaičiusi knygą. Mirties tema, tiksliau gyvenimas po mirties, mane domina nuo vaikystės, tad tema manęs negąsdina. Tik ko nesiimsiu tai šios knygos vertinti. Negaliu vertinti to ką autorė čia sudėjo. Tai absoliučiai neįprasta knyga ir ji arba atras kelią į žmogaus širdį, arba ne. Ir čia nekaltas nei skaitytojas, nei rašytoja.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s