Leidykla Rara 2021m Vilnius 206psl

“Uraganų sezonas” uraganu nunešantis ten kur visiškas purvas, kur nėra vilties nei prošvaistės. Knyga išskirtinai žiauri ir naudodama šį žodį nei kiek neperdedu. Autorė sudėjo viską kas tamsiausia: skurdas, seksas, purvas, prievarta, narkomanija. Sustiprinti efektui prie viso to dar galima rasti ir zoofilijos, bei kitų panašių elementų.

Turbūt tai viena iš šlykščiausių knygų, kurią teko skaityti. Išskirtinai tamsi ir pavadinimas tikrai atitinka knygos dvasią, toks urganas užgulantis mintis (kol skaitai), bet tuo pačiu greit jas ir apleidžiantis, nes toje tamsoje nesinori ilgiau užsibūti. Atrodo, perskaičiau, ir daugiau apie tai galvoti nenoriu.

Ar patiko? Sunku pasakyti. Knyga stipri, bet nepasakyčiau, kad mane labai palietė. Gal todėl, kad ten nėra jokios vilties? Skaitant tokį kūrinį, jo neprisileidi per arti savęs. Jis baisus ir tos atmosferos nenori šalia, tad tarp savęs ir knygos nuolat jaučiasi tarsi kokia apsaugos siena. Skaitai, baisu, šlykštu, bet manęs tai tarsi neliečia. Kaip žiūrėti šlykštų filmą, kurį žiūri kol rodo, bet jam pasibaigus apie jį negalvoji. Tas visiškas vilties nebuvimas atrodo prieštarauja žmogiškai prigimčiai – juk, kad ir kaip būtų blogai, mes visada turim nors mažiausią krislelį vilties. O ši vietovė atrodo kažkiek siurrealistinė – suprantu, kad tai ir buvo autorės tikslas (ragana, simbolizmas ir t.t.), bet va tas manęs kažkodėl ir nekabino. Gal kad prieš metus skaičiau Roberto Bolano 2666. Ten jis taip pat nepagailėjo žiaurumo, tad ši knyga manau manęs nesukrėtė taip stipriai kaip galėjo, kadangi tas žiaurumas tuose kraštuose jau nebuvo naujiena. Beto, man Bolano stilius pasirodė artimesnis.

Žinoma, romanas nepraeina be pėdsakų, palieka daugybę sumišusių minčių ir suvokimą, kad tai kas mums atrodo košmaras, kitiems, tai kasdienybė, tai gyvenimas. NORMA.

Kas išties labai patiko, tai autorės rašymo stilius. Tie ilgi sakiniai, dialogų nebuvimas. Tarsi turėtų apsunkinti skaitymą, bet atsiverti knygą ir istorija taip įtraukia, jog net nekreipi dėmesio į patį tekstą. Visas dėmesys – tai pasakojimas.

Man labai patiko pačios autorės mintys apie jos kūrybą :

“Man atrodo, visi mano romanai iki šiol tyrinėjo, ką reiškia būti labai jaunam ir labai piktam subyrėjusioje šeimoje, gyventi šalyje, kurioje tau nėra jokios ateities, gyventi pasaulyje, kuris skęsta.”

Įvertinimas 4/5