Jane Austen – Puikybė ir prietarai

Leidykla Obuolys 2020m Vilnius 496psl

Dabar įsivaizduokite, sėdite sau 17a. kotedže, esančiame netoli dvaro. Esate ledi, nors ir mažai kam žinomo, nekilmingo, bet pasiturinčio tėvo dukra. Dienas leidžiate siuvinėdama,  tobulindamasi savo grojimo įgūdžius ir laukiate kada užklysta koks “princas” ir “paims” jus į žmonas.

Aišku, mums tai atrodo juokinga ir iš dalies panašu į pasaką. Bet tuo metu kai rašė ir gyveno Jane Austen, tai merginoms buvo kasdienybė, tikra, rimta, neišgalvota. Jei tavęs niekas neims į žmonas vadinasi neturėsi už ką savęs išlaikyti (aišku jei tėvai neišgali tau palikti šiokio tokio palikimo) ir ateitis tikrai gali būti visai nesmagi.

Tačiau autorė yra žmogus, kuris iš viso šito tik juokiasi. Autorė kuri kuria hiperbolizuotus veikėjus (jei kvailas, tai visiškai; jei gražus, tai labai; jei pasipūtęs, tai iki negalėjimo). Juokiasi, šaiposi ir viską nuleidžia su šypsena. Bet ar tikrai? Nors pirmas žvilgsnis žada lengvą istoriją, bet čia tarp tų vėjavaikiškų veikėjų ir autorės ironijos yra įsprausti žmonės su sudėtingais charakteriais, kurie, kad ir pateikti per tokią prizmę sugeba parodyti tai kas gilu ir kas priverčia stabtelėti.

Suprantu, kodėl ši knyga skaitoma viena geriausių autorės kūrinių. Nes ji tai pateikia taip kaip niekur kitur (nors to teigti turbūt negalėčiau, nes skaičiau prieš tai tik vieną autorės knygą “EMA”).

Man patinka Elizabetės pasikeitimas, suvokus, kokia buvo akla ir pasinėręs į savo tuštybę. Kaip pasikeičia pati pasakojimo atmosfera, kuri iki Darsio laiško labai paviršutiniška, perpildyta ironijos ir tarsi žengianti per pasaulį lengvu vėjavaikišku žingsniu. Smagu džiaugtis ir kaip vaikui krykštauti, bet kai šeimą paliečia negandos ir pagauni save mylinti žmogų, kuris sudaužė tavo sesers laimę, tas vėjavaikiškumas išgaruoja. Ir ši vieta man labiausiai patinka – tas mergaitės virtimas moterimi. Atsakinga, empatiška, mylinti ne save, aiškiai suvokianti, jog pasaulis toli gražu nėra gražus ir rožinis.

“Aš esu laimingesnė net už Džeinę – ji tik šypsosi, aš juokiuosi.”

Daug apie šią knygą išsiplėsti net ir nereikia, nes jei kas neskaitė knygos, tai tikrai matė filmą. O aš tik paminėsiu, jog pagal šią knygą yra pastatytas mėgstamiausias mano filmas, tad turbūt patys suprantate, kad ir knyga bus įvertinta tik aukščiausiu balu 🙂 5/5

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s