Philippe Claudel – Šuns archipelagas

Leidykla Baltos Lankos 2020 Vilnius 196psl

Philippe Claudel gerai žinomas autorius, kurio knyga “Brodekas” buvo (yra) labai skaitoma, o ir atsiliepimai tikrai vieni iš geresnių. Aš su šiuo autoriumi, taip pat susipažinau būtent skaitydama pastarąją jo knygą. Beje, jos apžvalgą galite rasti paspaudę šią nuorodą – “Brodekas”.

Kai imiesi antrosios to paties autoriaus knygos, visada veikia palyginimo faktorius, tad ir šis kartas buvo ne išimtis, o ar tai buvo gerai ar blogai sužinosite įrašo pabaigoje 😉

Tad “Šuns archipelagas”. Istorija mus nukelia į salą…tamsią, niūrią, atsiskyrusią nuo kitų ne tik atstumu, bet ir mintimis… mažai kam žinoma, besistengianti išgyventi savo nederlingoje žemėje.

Vieną rytą šios ramios ir užmirštos salos ramybę sudrumsčia nutikimas, kuris nudažė juodą salos dirvožemį raudona kraujo spalva ir vis labiau plintančiu, visą apimančiu dvoku.

Kaip visada nelaimė po vieną nevaikšto ir išauga į nerimastingą, nieko gero nežadančią virtinę nemalonumų. Kaip sustabdyti įsivažiavusį “užburtą ratą”? Ar kartą priimtas blogas sprendimas gali būti ištaisytas? O jei visi priimami sprendimai tik vedą į dar didesnę maišatį?

Tai pasakojimas persmelktas blogio, kraupių groteskiškų veikėjų, visiško tamsos pojūčio, tiek atmosferos, tiek žmonių minčių. Ir tai yra Philippe Claudel arkliukas. Jis tai moka, jam tai gaunasi ir būtent tokius kūrinius jis kuria. O tai daro su dideliu pasisekimu, nes rašymo stilius, mokėjimas žodžiais sukurti tokią aplinką – tai jau aukšta klasė.

Pabaiga man patiko labiausiai! Kodėl? Būtent dėl mokėjimo žmogų paversti gaivališka tamsos jėga.

Tiesa, šį kart neįvertinsiu knygos aukščiausiu balu, nes buvo kabliukas, kuris man to daryti neleidžia – manęs šį kart neįtikino pati istorija. Jau nuo pat pradžių autorius bando įteigti, kad visi mes esame blogi ir tas blogis mumyse gyvena, kad kiekvienas pasielgtume taip pat kaip jo knygų herojai. Tai aš šioje vietoje gal per didelė naivuolė, kuri tiki, kad gėris egzistuoja ir na, neįtikino manęs kitaip.

Va šioje vietoje iškyla “Brodekas”. Toje knygoje pasirinktas istorinis laikotarpis jau pats iš savęs buvo persmelktas tos tamsos, kurioje ir “pražydo” autoriaus veikėjai. Jie ten taip tiko ir ta atmosfera, ir istorija, ir absoliučiai viskas derėjo tobulai. Šį kart istorija man pasirodė perdėtai tapoma tamsiomis spalvomis, kad išlaikyti tą pačią nuotaiką ir “Šuns archipelage”. Man to pasirodė truputėlį per daug.

Apibendrintai, knyga man patiko, bet nesužavėjo. Įvertinsiu 4.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s