Leidykla Sofoklis 2015m Vilnius 416psl

Fitzgerald’as Fitzgerald’as Fitzgerald’as… ech. Jau trečioji mano skaityta jo knyga, tad apie patį autorių nekalbėsiu, nes tai dariau prie ankstesnių knygų apžvalgų. O jei įdomu ką dar jo skaičiau, tai įkeliu nuorodas 😉

“Keista Bendžamino Batono istorija ir kiti apsakymai” – po šių apsakymų rinkinio buvau sužavėta ir net įtraukiau autorių į geriausiųjų penketuką.

“Sugautas šešėlis” – šis rinkinys taip pat nenuvylė, o čia truputėlį pasakojau ir apie patį Fitzgerald’ą.

Deja negaliu pasakyti, jog “Švelni naktis” man paliko tokį pat įspūdi kaip ir prieš tai buvusios knygos. Net gi sakyčiau, buvo priešingai. Tai turbūt vienas prasčiausių jo darbų (žiūrint mano akimis).

O istorija pasakoja apie genialų psichiatrą, kuris be viso to, kad yra išskirtinai gabus savo profesijoje, tai dar yra ir be galo žavus, tiesiog kaip magnetas traukiantis moteris. Jo žmona neatsilieka savo išskirtine išvaizda. Nuolat apsupti draugų, gerbėjų ir pažįstamų – taip teka jų gyvenimas, kol vieną dieną to palieka negana. Negana linksmybių, negana profesinės sėkmės, net gi negana meilės (o gal visko pasidaro per daug?). Žmonos paslaptis. Neišsipildžiusios svajonės. Užgauta vyro savimeilė. Nebežinodamas ko nori pagrindinis veikėjas neria į alkoholį, taip įvykius pakreipdamas kitokia linkme.

Pats istorijos vingis įdomus ir tikrai negali numatyti kaip jis baigsis, bet man nepatiko rašymo stilius. Fitzgerald’as parašė daug apsakymų ir tai jam labai tiko. Bet romane man būtent pritrūko vientisumo, skaitant labai jautėsi minčių ir nuotaikų svyravimai, tarsi pusę skyriaus parašė vienu prisėdimu, tuomet kitą jau rašė kitą dieną ir jau su kita nuotaika. Tai tas netolygus šokinėjimas mane labai erzino. Nuolat į galvą lindo mintys, kad dėl to jam apsakymai taip puikiai sekdavosi, nes jiems nereikia vienas kitą jungiančių minčių, nereikia nuoseklumo.

Sakoma, kad tai pati autobiografiškiausia jo knyga, tad skaitant automatiškai lyginai veikėjus su autoriumi ir jo šeima. Čia išlindo dar vienas man nepatikęs aspektas – tai be galo geras savęs vertinimas. Jau toks tobulas tas pagrindinis veikėjas, kad tobulesnių turbūt jau nėra. Tai automatiškai sukėlė antipatiją, kas nepadėjo susidaryti gerą nuomonę apie knygą.

O prie viso to dar prisidėjo autoriaus požiūris į moteris. Pvz: jauna mergina įsimyli pagrindinį herojų Diką, jis jai taip pat nelieka abejingas. Po ketverių metų jis ją pats susiranda, pats įsibrauna į jos gyvenimą, primena jai apie jos pirmąją jaunatvišką meilę, praleidžia smagiai savaitę ir galiausiai išvyksta su ja net neatsisveikinęs, o mintyse įvardindamas ją kaip eilinę pasileidėlę.

Apibendrinant. Jei ne Fitzgerald pavardė tikrai abejoju ar būčiau susidomėjusi šia knyga. Kad autorius moka rašyti tai faktas ir kai nori tai daro nuostabiai, bet deja to neužteko, tam, kad ši knyga pranoktu jo apsakymus. Skaitant ne kartą pagalvojau, jog jei Fitzgeraldas nebūtų tiek gėręs ir pasinėręs į linksmybių sūkurį, tai tikrai būtų pasiekęs daug daugiau, nes talento jam netrūko.

Galvok pati, o jei ne, tie, kurie galvos už tave, atims iš tavęs valios jėgą, perdirbs tavo skonį ir suvaržys įpročius, išmuštruos, sunaikins visa, kas tavyje dar gyva.

Įvertinimas 2.5