Leidykla Jotema 2018m Kaunas 384psl

Tai pirmoji mano pažintis su Kathryn Hughes. Žinau, jog tai ne pirmoji jos knyga, bet būtent ši mane suviliojo istorija apie 19a pradžios pamišėlių prieglaudą. Ši tema mane kažkuo traukia, bet logiškai paaiškinti kodėl, negaliu. 😅

Istorija mus nukelia į 1956-uosius kuomet lemta susitikti dviems jaunoms, beveik bendraamžėms merginoms. Tik jų situacija visiškai skirtinga. Elena įsidarbina kaip slaugė, o Eimė atvežta tėvo tampa paciente.

Kaip šių merginų gyvenimai persipina tarpusavyje aš nepasakosiu, bet kad jos bus susijusios, tai faktas.

Tiesa, yra dar viena pasakojimo linija, kuri vystosi 2006m. Mergina vardu Sara nori parašyti knygą būtent apie tą pačią Ambergeito pamišėlių prieglaudą, nes jos tėvas kažkaip su tuo susijęs. Kaip? Išaiškėja tik pabaigoje.

Šioje vietoje nerimavau, jog vėl naudojamas dažnai matytas scenarijus: kas vyksta dabartyve ir kas nutiko 50 metų anksčiau, kuris pripažinkim, tikrai dažnai naudojamas ir jau bepradedantis atsibosti. Tačiau šį kartą istoriją išgelbėjo tai, jog jos neina lygiagrečiai. Dabarties pasakojimas palyginus su praeitimi užima vos 30% knygos, tad abu pasakojimai nesimaišo tarpusavyje, kas man labai patiko! Įsijautusi į pasakojimą, visai nenorėjau jo pertraukinėti dabarties vaizdais.

Kuom man ši knyga pasirodė ypatingą? Mane palietė pačios istorijos grožis. Na taip, kalba eina apie psichiškai nestabilius pacientus, bet joje aš radau tiek gėrio! Jaunutė slaugė Elena, vis dar tikinti savo kaip slaugės pašaukimu padėti žmonėms, palengvinti jų dalią. Daug kitų žmonių , tame tarpe ir pacientų, ir slaugytojų, pasiruošusių padėti ir padaryti viską, kad šioje baisioje vietoje pacientai pasijustų bent kiek geriau.

Skaičiau ir mėgavausi puikiai parašyta knyga, gražia kalba, įdomia istorija ir kažkokia sklindančia ramybe. Pastaroji, gal labiau priklausė man, bet ji taip puikiai atspindėjo knygą, jog negalėjau priešintis ir savo emocijų atskirti nuo istorijos.

Puiki istorija primenanti apie paprastas žmogiškas vertybes, tokias kaip apkabinimas, žmogiškas ryšys, rūpestis.

Tikiu, kad dauguma sakys, jog tai mano vidinė būsena man nupiešė tokį jaukų knygos paveikslą, bet man nesvarbu. Aš absoliučiai įsimylėjau ir tikrai ieškosiu, ir kitų autorės knygų.🖤

Mano įvertinimas ⭐5/5 ir jei ieškote gražios, žmogiškos, bet tuo pačiu įdomios istorijos, tai griebkite ją nedvejodami!

Beje, vos nepamiršau 🙈 Rašant šią knygą autorė rėmėsi tikrai faktais ir kas įdomiausia – knygos gale yra interviu su ja, kur ji ir pasakoja apie taip kaip gimė ši knyga 😊 Skaičiau su didžiausiu susidomėjimu!🌿