Leidykla TytoAlba 2019m Vilnius

Ši knyga nėra biografija, o apima 10m laikotarpį kai mūsų prezidentė buvo Dalia Grybauskaitė. Nuo to ar knyga patiks ar ne, manau labai prisidės tai, kaip skaitovas vertina šią asmenybę. Asmeniškai aš ją visada labai mėgau, tad automatiškai knyga man labai patiko. Jei esate kitoje pusėje, galbūt Jums ji ir nepatiks, bet aš manau, kad kiekvienam reiktų ją perskaityti ir visų pirma suprasti kokia politinė situacija buvo jai pradėjus prezidentauti ir kaip ji nepabūgusi visų iššūkių tvarkėsi su tuometine aplinka bei situacija.

Pateikiama daug informacijos apie visus didžiausius jai tekusius iššūkius, pabrėžiamos svarbiausios vertybės, kuriomis vadovavosi pati prezidentė ir, kuriomis privertė vadovautis ir aplinkinius.

Neplaukit paviršiumi, investuokite į žinias, išsiaiškinkite klausimo esmę iki pašaknių, būkite dėmesingi detalėms, turėkite skirtingas nuomones, neikit kalbėti nepasiruošę ir niekada nemeluokit – tokia buvo Prezidentės formuojama mūsų kasdienybė prezidentūroje.

Papasakota iš kur atsirado siejamas su ja posakis “Nustokim krūpčiot”, kuris man labai imponuoja. Kodėl? Nes gyvenime teko daugybę kartų susidurti su tokiu požiūriu “žinai, tik nesakyk, kad esi iš Lietuvos”, “ką čia ta Lietuva mažytė” ir t.t. Niekada to nesupratau, visada buvau už tokią nuomonę, kad jei patys savęs negerbsime, tai niekas kitas negerbs! Todėl prezidentė su tvirtu požiūriu, aiškiai išsakytomis mintimis ir mokėjimu kovoti už tai kas iš ties svarbu man yra žmogus, kuriuo norisi žavėtis.

Perskaičiusi šią knygą supratau, jog prezidento pareigos nėra nei lengvos, nei apimančios siaurą pareigybių sferą. Visada galvojau, kad tai asmuo atstovaujantis Lietuvai užsienio reikaluose, bei esantis pagrindinis vadas saugumo klausimais. Tarsi visos kitos sritys būtų labiau priskiriamos vyriausybei. Tad tikrai buvau nustebusi, kai su kiekvienu verčiamu puslapiu atsivėrė tikrasis vaizdas. Žinau, kad kai kurie žmonės teigė, jog ji per daug kišosi į ne savo reikalus, bet manau, kad jei ne ji, Lietuva tikrai nebūtų tiek pasistūmėjusi ir pažengusi.

Kaip jau minėjau, knygoje daugiausiai kalbama apie prezidentavimo laikotarpį, bet užsimenama ir apie vaikystę ir jaunystę. Žinoma, labai mažai ir šioje vietoje gal norėtųsi daugiau apie tai sužinoti, bet tikiu, kad kada nors pasirodys jos tikroji biografija ir ten jau bus daugiau asmeninių smulkmenų 🙂

Dar ką norėjau paminėti, jog knyga nėra tarsi vientisas pasakojimas, o daugiau įvairių žmonių pasakojimų, atsiliepimų rinkinys. Žinoma, neapseita ir be pačios prezidentės komentarų, bet čia rasite įvairių politikų, užsienio lyderių bei prezidentės komandos pasakojimų.

Pabaigai norisi tik paminėti, kad tai neeilinė asmenybė ir be galo džiaugiuosi, kad ji net dvi kadencijas buvo Lietuvos prezidente. O tai, kad pasaulio lyderiai ją priėmė kaip lygią sau, jau yra didžiulis pasiekimas tokiai mažai šaliai kaip Lietuvai.

Įvertinimas 5/5